akmuo link varnėno

kulka mėgsta į galvą - dievas lauk
laukinis vienatvės jausmas likt.
uždaryk duris lauko šaltis eina
pameistriui karstadirbys adresuotu
balsu dar aptrina staktas tų pro kurias
tik drėgmė prakaito vidun rangosi

akių vyšnias varnėnas lesa 
ar obuolius jokio skirtumo - juk varnėnas.
akmuo - inkilas ant žemės. lauk
kažkoks baimės jausmas sumišęs
su sėkla piktadarystės daigeliui augt
diegia pripratimas diegia vogti sąžinę

mosikuojant kareiviui seselei kaip paklojo
net du sulaužyta ranka viena kulka
o ji plauna laiką švelnumu buria šypsosi
būk driežas driežas jaunuoli
ir atauga jam plastmasinės kojos
varnėnas lesa granatą skirtumą - jokio

pašvinko švinu tie du - dar viena šeima
keturi šiaip giminaičiai šešiolika kaimynų
mylimoji ir tuščia daugiaaukščio narvo erdvė.
užkamšyk pašto dėžutę skalpą - negyvenimas
sklendžia prakaito dulkėse per padangę.
laiškanešys parakui ir dievui laiko neturi

liftas pokšteli iš septinto į pirmą matavimą
kieme barška vyšnios šakų pirštai pamaldūs
sėdi tarpupirščiuos barzdotas - spaudžia sakus.
teška tiesiai į galvą kai uždaromos akys priėjus
o varnėnas palstmasę lesa burtą lesa be skirtumo
kai jam tegirdėt - nebūk driežas - šliužas šliužas

jaunuolis barzdaplaukiuos. juk varnėnas