[apie tave] arba [apie žibintus]

Kai tu prisėsi po degančiais žibintais
Kai nakties dvelksmą vėl į save įtrauksi
Ir trapią šviesos giją
Puslėtais
Liesi pirštais ir taip sėdėdamas
Vidurnakčio sulauksi-
Ateis ta valanda
Palies pečius
Net nepajusi
Sėdėsi po versme nežemiškos
Šviesos
Ir visą šitą metą tyledamas prabusi
O rytą vėlei lauksi-
Kol pasikartos

Ir su tamsa tu vėl paliesi ugnį
Pirštais bandysi kalbint ją
Kol įsiliepsnos
Ir pakabinęs degantį
Žibintą
Prisėsi ilgesingai laukdamas
Nakties kitos...