sudėstyk abėcėlės tvarka - kad gautum netvarką

Po tuo, ką gimdė lyros
Po tuo, kas slepiasi
Viršūnėje nesprausdamas
Galvos maišan cemento,
Po viskuo - glūdi žodžiai.

Raidžių vaikai - neišplėšti
Titanai iš suokalbiško
Varpų skambėjimo
Valstietiškoj aušroj.

Nežinau, ar drastiškai įžūlūs,
Ar nusikamavę ir kamantinėjantys,
Ar iki miego nuplakantys
Bagdado turguje
Gerų akių šunyčiams
Džiugiai vis vampsint skalikinę neurozę.
Pamirštu nežinoti dygių žodžių.

Garsų anūkai, šoklūs žodžiai,
Kaip mikroautobusai
Šokinėjantys tarp
Kernavės kalvų -
Tokius griebiu kaip ranką
Griebčiau vasarvidžio nakty.

Visus žodžius, apakintus
Išsiardžiusio miego
Nė vieno netardamas,
Nė vieno neglausdamas,
Skubiai pasiimu su savimi į rytą,
Kad vėl tamsias svajas
Kaip močiutės nertą skarą
Sukūrenčiau nepatirtos,
Bet mylinčios ligos ugny.