Vėl negaliu surikiuot...

Vėl negaliu surikiuot
Nakties bluostų
Ir nenusižeria speigai
Nuo stogo į lapus.
Neįkvepiu ir rūko,
Neišperku dangaus radybų,
Nes tai tik šūviai,
Pamėtę taikinius,
Nes tai tik mano reikėjimai,
Priklijuoti ant blaškomų
Žvilgsnių, kai nesuvilgai posmų
Ir ištirpsti dar nepalietęs stiklo.
Nebesninga šaižiais
Varnų plasnojimo vyriais,
Nesiriša mazgai iš rankų.

Nesirašo.