Juokdarys

kai sutemos
užspaudžia akis
ir nebėra jėgų
judėti...
kai varsto
peiliais bukais
mano sielą -
taip kad užgniaužia
kvapą...
jau nieko nebematau
kai pasaulis
svetimas
spokso į mane
cirko narve
jų šypsenos
jų veidai
mano skausmas
ir neviltis...
kas aš?
vien kvailas juokdarys
besidžiaugiantis savo
fokusais?
aš neberandu
suplėšytos sielos
dalių...   

nebaugi man tyla
ta gliti migla
ir varvanti rasa
nuo našlaičių žiedų...   

aš jau nebe
tas žmogus...