***

Krykščiantys vaikai uždarė savo žaislus narvuose.
Pasmaugę tobulybę, išėjo į gatves ieškot savęs.
Plytelė, smėlis, mirtina duobė. Ir vėl
Plytelė, trečias namo aukštas,
Grakštumo atspindžiai, stiklinės (trapios!) sienos.
Čia Vytas, kažkada svajojęs pilotuot lėktuvą,
Čia Morta – ji niekada nebus balerina.
Čia aš, beširdis bosas, norėjęs kažkada
Pasaulio gelbėtoju būt.
Tai mes pražudėme smėliadėžių dienas.

Svajonės, užrakintos su žaislais, paspringo dulkėm.
Gal gatvėse užaugome per greit?
Ir gal per greitai sustorėjo Morta,
Nespėjusi puantais apsiaut?

Mes pavadinom visa tai suaugusių pasauliu,
Todėl nebeskraidys Vytukas, negelbėsiu pasaulio aš.
Svarbiausia nuvažiuoti iki parduotuvės,
Ten perkame narvus savų vaikų žaislams.