Dabar, kai lapkritis, prisuksim Tavo ausį,
Tam laikrodžio gegutė garsą pažadėjo sulaikyt.
Ir aš norėčiau patikėt- išgirsi:
Aš aibė uodo žingsnių sausį,
Aš ta, kurios geluonis pasimetęs
Ir ta, mažytė popietė po pirma egle
Ir nuorūkos iš Tavo rankų
Turėtų prie tvoros išaugti riešutas,
Kartus, kad kirminas įsibėgėjęs
Pasliktų amžinai, kely į mėlynus sapnus.