Obuoliais aplipo šakos
Jau voratinkliai skrajoja
Gal tikrai ruduo auksinis
Žirgu auksiniu atjoja?
Po pušim sena skarota
Grybai šoka rateliu
Voveraitės į aruodus
Prisipylė riešutų.
Paukščių strėlės nusitaikė,
Pasileido į pietus...
Rytą ilgos beržo kasos
Pasidengs žilu šerkšnu.
Vėjas vakarais prisnūsta
Gal pavargo girnas sukt?
Želmenys žiemkenčių dengia
Žaliu kilimu laukus.
Ir ramybė tarsi glosto
Netgi nendrės nė šur-šur...
Spokso vakarais iš uokso
Pelėdikė, kad ją kur!