O ką man daryt
jei manoji mintis
lėkšta ir kampuota, --
jei patekus į
burną
ties gomuriu
stringa,
kol ima
beprotiškai
pykinti širdį?
O ką padarysi man
tu,
Viešpatie mano?
Jeigu eilų
visokių būna-
iškeikiau avinėlius,
šventą vyną balose
murkdžiau
ir
net sekmą dieną
prikelt užmiršau-
aš gi moteris!
Kiek dar leisi
man kurt-
išganysiu,
sukursiu tau
giesmę, kur
tu, pagaliau,
ne žmogus,
kur tvarte
negimęs-
toks šventas tu kur.
O viešpatie,
many kaltė,
nes aš poetė,
gaila-
ne meno žmogus!