Iš serijos dedikuota [4]

Dar galėjom sėdėt
ir sėdėt,
nors be penktos
vienuolikta, mam.

Keliai kaip visad-
sulinkę
nuo rūgščios
patylos
ša, vaikai miega,
o rankos,
išbrinkę
ties pagalvėm,
riešai patinę.

Ei, pasėdim gi dar,
kol sudreba,
keliai kai reikia
sustoti dar
tiek nenuėjus,
o galima eit dar
ir eit.

Žinai,
nupiešiu paveikslą
kaip mes sedėjom
pavargę
pirštai kryžiais
susidėję,
kol miega
patinę sąnariai.

Nespalvosiu,
juk tam reikalingi
šešėliai,
dar tam
kad dienos trumpyn
be žinios nenueitų.

Nustojo jau lyt,
ar mes negalėjom
ankščiau
prisibaigę pabėgt?.. -
nuėjo tinimas .

Šalia aš galiu,
o priešais toli
nenubėgsiu, nes
kliūva suvytęs
ruduo-
šalia, tai ne priešais...

Dar eiti
į priekį,
dar eiti
šalia aš galiu.


                        Mamai