Žiemos miegas

Jei nuspręsi šiandie nepabust- nusnausk kiek,
kad kojos, paburkę nuo kemsynų ir lūpos tos,
nuo šnektų prieš vėją ir pavėjui, atgautų kvapą.


Pasnigo kiek. Kol tamsu ties gatvės pakraščiu-
pas mus jau švinta- baltai šiandien, kad nekartoti
vakar. Kol tu miegojai, sakau, prisnigo, akyse
nušvito.

Dar laiko kiek paskolino žiema, kad vakarais
prie knygos, nuo tabako pageltę tavo pirštai
klusniai ties sąnariais sulinkę-nė vieno taško
ant i nepateriotų.

Gali dar pamiegot kiek, nusnūst truputi, kol
lūpos tavo, suskirdę, rankos, pageltę ir kojos
nuo kemsynų dar rudeny paburkę, pailstų kiek.

Dar galima - žiema dar nesibaigia.