Antras bandymas

Varnalėša ant smagračio
rakineja svetimą raktą į tylą,
spaudžia sultis sausas iš mano minčių
apuokas – pajacas,
uz praplyšusių tinkliškų
stovi – – –
kalbą praradęs kaip motiną
tampančią siūlą už mėlyno galo
– laikas būtų nukirpti.
Pomengranato raudoniu
trykšteltų iš parašiuto
beplaukis, beskonis,
gal – su kvapu
pieno, kurį lyg iš čiapo
paveiklse dalinanti piešiama Caritas…
vypteltų salsos ritmu,
ir Europos sostinių
lekiančių pro svetimus langus

sutrupėjo
tarp ženklais nusagstytos,
ir kitos, suprantančios formules,
kabantis tiltas.
Aš nutariau tavės nebesapnuoti,
nubudusi nepamenu sapnų.