pievom

raidėm spalvinta vienatve
erdvėse tyška
būgnais aptempti vėjai
žysta samanos
ovalais viskas
iki beprotybės
geltoniu smilkstančiu
tavo taurėj
burbuliukais
į akis įsilieju
tirpstu taip vis
kas trečią naktį
iš sekmadienio
į brėkšmą

galvom į šiaurę
kojom vandeny

su vėjais
būgnų spalvom
tylam