Pasprinkite romatika, mielieji!

  Žiūrėjai pasaką “letučij karabl”?
  Aišku, žiūrėjai… visi žiūrėjo…
  Ir tu norėjai, kad Ivanas tau sparnuotą laivą pastatytų..?
  Žinoma…

  Tai va, mielieji:
ateina daug Ivanų į mano gyvenimą, Tomų, Marių, Saulių ir Giedrių vardais. Visi jie nori man laivą pastatyti. Aš jiem leidžiu. Nenoriai, bet leidžiu... 
  Rezultatas visada beveik toks pat: vieno kreivas, kito mediena prasta (C rūšies), trečio burės vėjo neklauso... 
  Nusivylę bando mane įtikint, kad ratai irgi gerai, kad galima ir žeme puikiausiai ridinėtis…
  Dar kiti išradingesni, oro balionus  prakišinėja... Apskrendame apžvalgos ratą, padėkoju už gerą laiką ir paprašau, kad namo parskraidintų...

  Bet ateis vieną dieną Ivanas, toks kitoks, nei visi iki šiol ėję - toks Ivanų Ivanas! Tik jis nestatys man laivo, ne todėl, kad nenorės ar negalės, o todėl, kad man/jam - mums jo nebereikės, mes turėsime  nuosavus sparnus, mes gyvensime diabiasysia! Per dienas dalinsimės saulės spinduliais, spardysime debesis, gaudysime iš mažų vaikų rankučių išsprūdusius aitvarus… Per naktis žaisime slėpynių su žvaigždėmis, bėgiosime paukščių taku, pabėgsime nuo visų  -
tiktai JIS ir aš…

"Ir tiktai saulė ir tiktai vėjas ir tiktai nuogos sapno fėjos…"