išvarymas

palydima nutilusio vandens
ąsočio bruožais prisirišus
prie tavo sakinio struktūros

kampučio lupos nutvieksta
kasryt kelias sekundes prie savęs
sustoju - apsidairau - neberandu

vandens malūno sparno
tarp savo knygos lapų kryžiaus
nei atgalinio bilieto į saulės

krantą nei adreso be voko
nepridėjai - tyliai pro akis išbėgęs
užkabinai tik vėją vis nedrįsai

manęs paliesti tarsi ne savo
tarsi nebuvo tiro kulkos kliudžiusios
altorių su dievo ostijom

šiandien per daug tau sukalbėjau
sukoriau delnus priešais suolus
nenoriu likt klūpoti - prašau tavęs -
neišvaryk