Nakties

Įsiteigsiu, jog esu
Dalis lietuvių
Tautosakos

Prišliaušiu prie slenksčio
Ir išlaksiu iki dugno
Pieną
Kurį Tu vakar įpylei
Savo dievybei - Žalčiui

Tada Tu įkvėpsi mane
Ir aš
Rangysiuos
Painiosiuos
Raizgysiuos
Tavo plaučiuos
Apvydama kiekvieną
Alveolę
Sugerdama paskutinius
Drėgno oro lašelius

Ir visas Tavo bekraujis
Siluetas priklausys man

Sėdėsime jaukiai prie
Židinio ir aš skaitysiu garsiai
Eilinę savo grafomaniją
Tu nesibarsi ir negrasinsi
Išeiti iš proto

Nes aš netyčia sužinosiu
Kad kažkokiam man nežinomam
Taškely kurį kadaise per neapdairumą
Padėjau seno sąsiuvinio paraštėj

Tu iš naujo mokaisi
Kalbėt ir vaikščioti