Žvaigždžių kūjis

Galaktikoje stojo sunkūs laikai. Žmonija kontroliuoja Loovonai. Paėmę žmonių DNR, loovonai kuria klaikius mutantus savo specifinėms reikmėms tenkinti. Džonas Jehardas, buvęs loovonų vergas, išsiveržia laisvėn, kad sužinotų stulbinančių dalykų apie žmones, loovonus bei už jų slypinčią Kosminę paslaptį...

Christopher Rowley gimė 1948m. Daugiausiai rašo fentezi žanro knygas, tačiau parašęs ir mokslinės fantastikos knygų seriją „Vangai“. Dvi šios serijos knygos buvo išleistos ir Lietuvoje: „Kovinė forma“ ir „Kautynių meistras“, aprašančios parazituojančios ateivių rasės bandymus prisikelti.

„Žvaigždžių kūjis“ yra sukurtas toje pačioje „Vangų“ visatoje, tačiau sunku priskirti knygą šiai serijai. Visų pirma, veiksmas vystosi po daugelio šimtmečių nuo įvykių, aprašytų kitose dviejose knygose. Antra priežastis – Vangams tenka tik epizodinis vaidmuo knygos pabaigoje. Pagaliau ši knyga buvo išleista pirmoji iš šios knygų serijos, 1986 metais.

Lyginant su kitomis šios serijos knygomis, „Žvaigždžių Kūjis“ paliko blogą įspūdį. Knygos siužetas yra labai paprastas ir panaudotas daugelyje kitų žanro knygų. Svetimos, žemiečius pavergusios rasės žemietis vergas kyla karjeros laiptais pabėgdamas į laisvę, dirbdamas žemiečių policijoje. Jis sukyla prieš esamą tvarką, kai išduodami jo draugai, prisideda prie maištininkų, ieškančių superginklo, randa jį ir sunaikina pagrindinę vergvaldžių planetą. Nors veiksmas vystomas neblogai, herojai yra parinkti labai tipiški. Daugumą autoriaus „siurprizų“ skaitytojas nesunkiai atspės prieš atomazgą. Pabaiga, kaip ir daugumos panašių knygų, yra sudaryta iš pompastiškų epizodų:

„- Na ką, Žvitriaaki, silpnai šyptelėjo Jehardas, - likome dviese.
- Klaida! Klaida! – sutratėjo rutulys. – Mes trise! Tu pamiršai Sergėtoją.
Džonas atsigręžė į robotą, sustingusį prie sienos.
- Tikrai, visai pamiršau. Taigi, mes trise Žvaigždžių Kūjo įgula.
- Neteisingai! Klaida! Klaida! Įgula – tai tu! Mes – Žvaigždžių Kūjo dalis.
Žvitriaakio tiesa, pamanė Jehardas. Be jo, gyvo Žmogaus, Žvitriaakis ir Sergėtojas, du savaip tobuli mechanizmai, nieko nebūtų galėję nuveikti....“

Prasto siužeto nepagyvina ir fantastiniai knygos elementai – tiek svetimų rasių, tiek technikos aprašymas nelabai skiriasi nuo kitų autorių darbų. Veiksmas vystomas neblogai, tačiau tai yra vienintelė šios knygos teigiama pusė. Kitos šios serijos knygos, mano nuomone, yra stipresnės.