
Devintoji poeto knyga, užbaigianti triptichą („Ampulė“, 2001, „Situacija“, 2002). Produktyvus minimalistinis poetas. Poetas, kuris kažką primena. Kiekvienam kažką kitą, tačiau primena.
Neblogai, bet girdėta. Anemiški buitiniai ir egzistenciniai tekstai. Tylos stebėjimas, truputis autoironijos, šiek tiek nuoširdumo, vienas lauro lapas, pipirų...
Gerai valdoma forma. Deja, jos nepateisina turinys. Formos valdymu ir tik tuo, kad autorius stengiasi vengti banalybių, šie eilėraščiai ir išsiskiria iš daugybės anoniminių knygelių srauto.