Žmogiška, pernelyg žmogiška

Fragmentiška, atvira laisvam protui ir kritiniam mąstymui vieno žymiausių XIX a. Pabaigos vokiečių filosofo, visų vertybių perkainotojo Frydricho Nyčės (1844-1900) knyga, kurioje iš naujo apmąstomos anksčiau „Tragedijos gimime“, „Nesavalaikiuose apmąstymuose“, rankraštinėse užrašų knygutėse plėtotos temos, to paties reikalaujant ir iš skaitytojo: priimti žaidimo taisykles ir skaityti knygą kaip paskirus fragmentus, kaip fragmentų vėrinius, kaip fragmentiško mąstymo veikalą apie žmogų ir jo pasaulį.

Filosofija nusivylusiems. Jei iki šiol tikėjote, kad gyvenimas yra didžiausia vertybė, ir dabar jaučiatės nusivylę, ar tai reiškia, kad tuojau pat turite paleisti jį pigiausia kaina?

Gerumo ekonomija. Gerumas ir meilė kaip nuostabiai gydančios žolelės ir jėgos žmonių tarpusavio santykiuose yra tokie brangūs radiniai, kad tiesiog norėtųsi palinkėti šiuos balzamus vartoti kiek galima ekonomiškiau; tačiau, deja, tai neįmanoma. Gerumo ekonomija – drąsiausia visų utopistų svajonė.

Vilkas avies kailiu. Beveik kiekvienam politikui tam tikromis aplinkybėmis taip prireikia sąžiningo žmogaus, kad jis tarsi peralkęs vilkas laužiasi į avidę: ne tam, kad suėstų pasigriebtą aviną, o kad įlįstų į jo švelniavilnį kailį

Mokslininkai politikai. Mokslininkams, tampantiems politikais, paprastai tenka komiškas vaidmuo – būti švaria politikos sąžine.

Po didelio įvykio. Tauta kaip ir žmogus, kurio siela atsiskleidžia didelio įvykio metu, paskui paprastai jaučia poreikį būti vaikiška ir šiurkšti, - ir iš gėdos, ir dėl noro atsikvėpti.

Pavojus. Didžiausias pavojus būti pervažiuotam kyla tada, kai esi ką tik  nepakliuvęs po ratais.

Nietzshes mąstymo programa iš tiesų be galo radikali, be to, ji nežada visiškai jokių garantijų: jis „gali pasitarnauti kirviu, galėsiančiu pakirsti žmonijos „metafizinio poreikio“ šaknis, - ar veikiau žmonijos labui, ar nelabui - kas galėtų pasakyti? Šiaip ar taip, tai teiginys su ryškiomis pasekmėmis, vaisingas ir baisingas kartu, ir į pasaulį žvelgiantis tuo „dvejopu žvilgsniu“, kurį turi visi didieji suvokimai...“. Tačiau ši siaubinga, kaip aiškiai sako pats autorius, programa palaiko jo išvardintų ir neišvardintų pamatinių klausimų atvirybę. O atvirybės nebeįmanoma uždaryti, nebent tiktai nusisukti nuo jos ir nematyti.

Arūnas Sverdiolas