Žemaičių vyskupijos vizitacija (1579)

1413 m. buvo pakrikštyti Žemaičiai, o 1417 m. įkurta Žemaičių vyskupystė, kuri buvo labai neveikli. 1576 m. Žemaičių vyskupu paskirtas Mykolas Giedraitis, kuris, radęs prastą vyskupystės padėtį, ėmėsi iniciatyvos tą būklę pagerinti. Jis paprašė apaštališkojo nuncijaus Jono Andriejaus Kaligario atsiųsti į vyskupystę vizitatorių, kuris galėtų pranešti Šventajam Sostui, kokį palikimą gavęs ir ką reiktų daryti. 1579 m. pabaigoje į vyskupiją atvyko Kaligario paskirtas vizitatorius Tarkvinijus Pekulas, kuris apvažiavo parapijas ir surašė savo pastebėjimus.

„Žemaičių vyskupijos vizitacija“ – tai vienas vertingiausių Lietuvos Bažnyčios potridentinės* istorijos dokumentų. 1579 m. surašytas dokumentas ilgainiui tapo nežinomas. Pirmos žinios apie jį pradėjo rastis 1856 m., tačiau tai buvo tik dokumento paminėjimas. 1933 m. buvo paskelbti vizitacijos fragmentai iš Kauno Arkivyskupijos kurijos archyve (kuriame ir dabar saugomas rankraštis) esančio rankraščio. Visą aprašymą pirmasis perskaityti ryžosi kurijos notaras ir archyvaras kun. Petras Veblaitis, kuris savo darbą baigė 1960 m.

Kauno Arkivyskupijos kurijos archyve saugomi du „Vizitacijos“ rankraščiai. Pirmąjį sudaro 36 lapai, trūksta pradžios, vidurio ir pabaigos, antrojo rankraščio išlikę 6 lapai. Dalis teksto sutampa, o dalis papildo pirmąjį rankraštį. Abu variantai iš esmės skiriasi tik rašyba. Spėjama, kad yra išlikusi 1/3 teksto dalis.

„Vizitacijos“ tekstas – tai labai išsamus ir dėmesingas vyskupijos religinio gyvenimo aprašymas. Jau vien dėl to ji yra unikali Bažnyčios reformacijai Lietuvoje. Bendras vyskupijos vaizdas „Vizitacijoje“ gan liūdnas: dažnos bažnyčios avarinės būklės, pamaldų knygos suplyšusios, o krikšto induose esantis švęstas vanduo baisiai nešvarus, pilnas įvairiausių gyvių. Dažnas kunigas turi sugyventinę ir vaikų, kai kur retai laikomos mišios. Vis dėlto tekstas išsklaido mintis, kad po krikšto įvedimo Lietuvoje niekas nepasikeitė. Iš tiesų tik vienu kitu atveju užsimenama apie pagonybės reliktus. Daugelis vyskupijos gyventojų kaip tik pasigenda sąžiningų ir darbščių kunigų. Žmonės ryžtasi pagelbėti atstatyti bažnyčias, aukoti ir pan., tik reikalauja, kad ir kunigai rodytų iniciatyvą.

Pilna pačiu šaltiniu paremta „Vizitacijos“ publikacija pateikiama pirmą kartą, todėl šis leidinys ypač vertingas mokslui. Vertinga yra ir tai, kad pagrečiui yra pateikiamas ir lotyniškas, ir lietuviškas tekstai, lotyniškame tekste perteikti vėlesnių laikų ženklų rankraštiniai tekstai, teksto autoriaus taisymai, kiti taisymai, pabraukimai. Knygoje spausdinama keletas nuotraukų su faksimilėmis, žemėlapiai, susirašinėjimo dėl vizitatoriaus skyrimo dokumentai, „Vizitacijos“ teksto paaiškinimai, parengti Juozo Tumelio ir Liudo Jovaišos, bažnytinių ir liturginių terminų žodynėlis, iliustracijų sąrašas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. Knygos sudarytojų tikslas buvo atskleisti dokumento autentišką struktūrą, perteikti vėlesnių laikų ženklų rankraštinius šaltinius, pateikti kuo autentiškesnį ir atviresnį alternatyviam skaitymui tekstą.

Šiuo leidiniu „Aidų“ leidykla pradeda knygų seriją „Lietuvos istorijos bažnytiniai šaltiniai“ (Historiae lithuaniae fontes ecclesiastici). Norėtųsi tikėti, kad ta serija solidžiai papildys bažnytinius šaltinius, jei nebus nukrypta nuo pirmame leidinyje pasirinktų mokslui ypač vertingų tikslų. Gaila tik, kad jau pirmajame leidinyje neapsieita be keleto skyrybos klaidų, o ir pats vertimas galėtų būti kiek stilingesnis.


--
* Tridento Bažnyčios susirinkimas (1545–1563) patvirtino tradicinį mokymą: sielos išganymas per gerus darbus, švenčiausiosios Panelės ir šventųjų garbinimas, Bažnyčios pavaldumas popiežiui.