Vyrų išnaikinimo draugijos manifestas

Išleistas 1968 metais Vyrų išnaikinimo manifestas (S.C.U.M. Manifesto –Society Cutting Up Men), laikomas vienu žiauriausių ir beprotiškiausių visų laikų tekstu. Autorės, Valerie Solanas, vardą išgarsino tais pačiais metais įvykdytas pasikėsinimas į Andy Warholą, po kurio autorė buvo uždaryta į psichiatrinę ligoninę.

Knygą sudaro dvi dalys – Avital Ronell, Amerikos literatūros kritikės, teksto interpretacija, bene ilgesnė už patį manifestą, ir Valerie Solanas „Vyrų išnaikinimo manifestas“.

Nepaisant visa persmelkiančio įniršio, manifestas nėra tik radikali feministinė vyrų niekinimo deklaracija. Valerie argumentuotai ir nuosekliai įrodinėja pagrindinę idėją, kuria reikėtų vadovautis žmonijai – išnaikinti vyrus.

Naudojamas Nietzsche’s sukurtas raštas/riksmas (schreiben/schrei), siekiama daryti poveikį skaitytojui, kurio pagrindinė varomoji jėga – pyktis ir neapykanta, krypimas į kraštutines priemones. Pagrindinė nuotaika, pasak autorės, – nekantrumas. Kiekviena eilutė pulsuoja įniršiu, ironija, deklaratyvūs teiginiai tikrai nėra subtilūs – naudojama daugiau buitinė nei literatūrinė kalba.

Autorė, studijuodama koledže, specializavosi psichoanalizėje. Ir tikrai – tekstas paliečia ir palieka įspūdį.  Manifestą derėtų suprasti kaip metaforą, o ne tiesioginį raginimą naikinti vyriškąją giminę. Trūkčiojantis ir pulsuojantis monologas atskleidžia už jo stovinčią nusivylusią ir įžeistą, gyvenime visad buvusią per anksti ar per vėlai, jaudinančią asmenybę.

Perskaičiusi manifestą neėmiau gailėti autorės, tik susimąsčiau, kiek daug visgi yra moterų, kurias apvylė vyrai ir kaip beprotiškai joms sunku buvo vėl pakilti ir toliau kovoti už save prieš visą pasaulį. Būtent tą neviltį užrašė, o tiksliau -  išrėkė Valerie Solanas, moteris, nusivylusi vyrais.