Vogti arklius

Galima būtų teigti, kad klasika pripažintame tradiciniame lietuvių romane paprastai nagrinėjamos meilės moteriai, tėvynei (kurią įkūnija kaimas) ir skaudaus santykio su sovietine praeitimi temos. Sprendžiant iš verčiamų norvegų knygų, galima spėti, kad tradiciniame norvegų romane taip pat vaizduojamas kaimas (nors ir visai nepanašus į lietuvišką), šeimos narių tarpusavio santykių problematika ir meilė tėvynei, kuri rodoma per pasakojimus apie pasipriešinimo vokiečių kariuomenei Antrojo pasaulinio karo laikais. Pripažinto norvegų prozininko romanas būtent apie tai.

Todėl jis labai panašus į kito pripažinto norvegų prozos meistro Akselio Sandemosės neseniai išverstą romaną „Kas pranykę – sapnas“: kartojasi ne tik įprastos temos, bet ir pats pasakojimo būdas. Pagyvenęs veikėjas grįžta gyventi į seniai paliktą gimtąjį kaimą, ir ten jį kasdien užplūsta prisiminimai. Ne tik dėl to, kad sutinka vaikystės draugą, išprovokavusį keliauti mintimis į seniai įvykusios nelaimės aplinkybes ir apmąstyti padarinius. Jis viliasi išsiaiškinti komplikuotus santykius su pačiu savimi. Kadangi augo be tėvo, dabar narplioja praeitį, po kruopelytę rinkdamas visus atmintyje išlikusius ir su juo susijusius vaizdus. Būtent dėl to pasakojimas ir atrodo labai „vyriškas“: kupinas laukinės gamtos šėlsmo, sunkaus vyriško darbo, visai nevaikiškų bendrų paslapčių ir nepakartojamo artumo jausmo, kurio veikėjas dabar taip ilgisi: „Niekam dar to nepasakojau, bet kaskart, kai man reikia atlikti kokį nors rankų darbą, kuris neįeina į mano kasdienę ruošą, užsimerkiu ir įsivaizduoju, kaip jį atliktų mano tėvas arba kaip iš tikrųjų atliko man žiūrint, o tada imu mėgdžioti, kol pajuntu tinkamą ritmą…“ (p. 67). Tėvo figūra čia kone idiliškai simbolizuoja visa, kas geriausia: ištvermingumą, darbštumą, valiūkiškumą, išmintį ir optimistišką požiūrį į gyvenimą, kuris netrukus taps toks pat beviltiškai sudėtingas, kaip ir pokario metai Lietuvoje. Galima tik stebėtis, kokiais skirtingais būdais ir stiliais įmanoma papasakoti, rodos, labai panašias istorijas.

Knyga turėtų patikti ne tik mėgstantiesiems tradiciškus pasakojimus ir šeimos sagų tipo tekstus, bet ir tiems, kas žavisi Skandinavija. Nors čia aprašomas vienas kaimas, galima labai daug sužinoti apie viso krašto istoriją, gamtą, bendruomenės tarpusavio santykius, kasdienybę. Nors ji ne idiliška, tekstas keistai nuramina.