Vieškelyje džipai

Naujoje knygoje trys dalys: Atverstinės novelės, Atminų novelės ir Rudeninės novelės. Novelės aprėpia mūsų laikų dešimtmečius – nuo praėjusio karo iki naujojo amžiaus pradžios. Į kaimo žmogaus gyvenimo, jo aplinką supančių daiktų, medžių, gyvūnijos pasaulio, gamtos sūkurius įpinamos miestų ir miestelių inteligentų, mokytojų, gydytojų patirtos pamokos, tuos žmones pasitinkančios jų keliuose. Knygos herojų dvasinės darnos siekį neretai lydi skaudūs laiko ir prigimties prieštaravimai. Novelės viena su kita siejasi ir aiškiais, ir tik nujaučiamais ryšiais, to paties pasakotojo patirtim, praėjusio laiko įvykių užuomazga vienoje novelėje lyg atgarsis atsikartoja ir pratęsiama kitoje, tad kūrinį galėtume vadinti Amžiaus paveikslu.

Nauja knyga yra tarytum kokie galimų autoriaus pavidalų, jo aplinkos, žmonių, su kuriais susitiko tikrovėje, ar savo novelėse, paveikslai; gyvenimas čia užsidaro savotiškame rate.

Už nugarų kartu su mumis vaikšto ir praeities šešėliai. Jie skiriasi nuo tikrųjų – juos galima pasverti minčių ir jausmų svarstyklėmis. Kokio svorio šešėliai į šį laiką mus atlydėjo? Gal jau buvome kur nors susitikę, bent jau prasilenkę vienas kito nekliudydami? Gal klausėmės anuometinių gegužės balsų, gal buvome užlipę ant kokio kalno ir matėme, kaip tolumoj – lyg kokie svetimumo simboliai – ropoja traktoriai ar laksto šernai, gal kartu savy tyliai gniaužėme širdgėlą, guodėmės miglotomis laisvo gyvenimo viltimis? Gal ir tada, ir dabar mes tebesame kartu.