Viduramžių žodynas

Manau, kad Lietuvos knygų rinkoje šis veikalas „taiko į dešimtuką“, ir bandysiu argumentuoti:

1. Viduramžiai Lietuvoje atrandami iš naujo. Šis žodynas taip pat padeda atrasti „terra incognita“. Juk daugeliui mokinių kartų buvo „kalama“, kad tai „tamsos šimtmečiai“, kultūros raidos sąstingis, nesėkmingo antikinio meno mėgdžiojimo epocha. Iš tikrųjų tūkstantį metų (!) kurta kultūra verta kitokių epitetų. Juk būtent viduramžiais miestai virto intelektualiniais centrais, mokyklos išaugo į pasaulinio garso universitetus, antikos mąstytojų veikalų studijos parengė dirvą renesansui. Viduramžiai - Lietuvos raštijos  pradžia.

2. Viduramžiai kaip žygdarbių, stebuklų ir magijos kupinas pasaulis, pažįstamas iš J.R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ ar U. Eco „Rožės vardo“, turi daug savo gerbėjų.

3. Viduramžių kultūra ir estetika sudaro ir subkultūros populiarios krypties – gotų - pasaulėžiūros pagrindą.

Be abejo, žodyną galima skaityti nuo A iki Ž (t.y. nuo „abato“ iki „žvakės“). Bet vis dėlto tai leidinys, kurį naudojame ieškodami informacijos. Kad patikrinčiau, ar patogu naudotis žodynu, atlikau tipiškos bendrojo lavinimo mokyklos 11 klasės mokinės užduotį: pasiruošti kalbėti apie viduramžių literatūrą ir jos kontekstą, remiantis žodžiais: bažnytinė raštija (radau nuorodą į žodžius: grifelis, knyga, pergamentas, popierius, rankraštis, rašalas), misterijos (visas puslapis), dangus, pragaras, skaistykla, simbolis, luomas, herojinis epas, riteris (randu: riterijos hierarchija, riterystė, riterių dorybės sistema, riterių įšventinimas, riterių ordinai, riterių sąjungos),  kurtuazinė poezija, trubadūrai, fablio, farsas, „Lapino romanas“. Bingo! Radau atsakymus į visus „klausimus“. Tiesa, pastebėjau, kad įvairuoja terminai, pvz., poezija – lyrika, herojinis epas – herojinė poezija. Lietuviškojo žodyno vertimo redaktoriai įžanginiame žodyje prisipažįsta: „Pritrūko laiko žodynui tobulai parengti, nes tokiam darbui laiko visada maža. Akivaizdžiai pritrūko jo vokiškojo originalo sudarytojui, ir žodynas liko pusiaukelėj tarp universalumo ir specifiškumo, vokiškumo ir europietiškumo, autorystės laisvės ir sudarytojų principų diktato.“

Vis dėlto atliktas titaniškas autorių, vertėjų ir redaktorių  darbas. Kai turi gerą knygą namuose, nori dar geresnės: be abejo, labai trūksta informacijos apie to tūkstantmečio kūrėjus (Dantę, Vijoną...), iliustracijų...Bet aš jau kalbu apie geidžiamybę – Viduramžių enciklopediją... O gal net apie – Lietuvos viduramžių enciklopediją...