Vaško meistrė

Imdama skaityti biografinę knygą  patyliukais džiūgauju, kad skaitymo  laikas nebus praleistas veltui.  Madam Tiuso – legenda.  Visi žinom jos muziejus, tad smalsu,  kas ji per žmogus.  Nusiteikiu maloniam skaitymui.  Tačiau mano žingeidumas toli gražu liko nepatenkintas.

Visų pirma todėl, kad čia aprašytas ne  Madam Tiuso gyvenimas, o panelės Marijos, kuri dirba savo dėdės Kurtiuso vaško salone ir mokosi lieti vaškines kaukes.  O kai ji persikelia į Londoną ir tampa Madam Tiuso, knyga tiesiog baigiasi. Na, visa tai vyksta Prancūzijos revoliucijos metu, Bastilijos šturmas, sosto įpėdinio gimimas,  karalių giljotinavimas, kitaminčių persekiojimas  – taip  susipažįstame su Paryžiaus atmosfera  revoliucijos metu  bei kitomis to meto  asmenybėmis – Volteru, Robespjeru, Maratu.  Čia jau geriau.

Dar labai skaitymą apkartino prastas  B.Danilevičiūtės vertimas. Pati gerai kalbu  vokiškai, tai skaitydama tekstą,  tiesiog matau, ko vertėja iki galo nesuprato. Pasidomėjau apie ją internete,  jokių atsiliepimų neradau – nei gerų,  nei blogų.  Na, bet man vertimas nepatiko labai.

Jums leidus,  pora citatų. „Duslus būgnų dundėjimas nustelbė moterų kūkčiojimą ir sukėlė Marijai pilvo vibraciją“ – 215 psl.  „Pagaliau moterys gali su vyrais dalytis nuosavybę ir palikti mergaitėms nesantuokinius vaikus.“ – 294 psl.