Tušti namai

Tai filosofinės lyrikos pavyzdys. Vis dėlto per tą filosofavimą dažnai pabėgama toli nuo logikos dėsnių (pvz., „[...] jo [skausmo rato] nemato / net ir užmerktos akys [...]“), o ir beveik visų eilėraščių vienoda ritmika sunkina skirties tarp atskirų eilėraščių ieškojimą. Kadangi knygoje eilėraščiai nėra skirstomi į kokius nors prasmingus skyrius, tai dar ir tai menkina eilėraščių individualumo paieškas. Atrodo, kad knyga parašyta vienu įkvėpimu, nes beveik vienu įkvėpimu, beveik tuo pačiu ritmu ją galima ir perskaityti. Tiesa, tai nėra labai paprasta, nes knygoje 88 eilėraščiai, o ir parašyti jie tikrai ne vienu prisėdimu: tai 25 metų (1975 –2000) darbas.

Knygoje dažnai yra apverčiami įvairūs natūralūs dalykai ir ieškoma nebūtų, kardinaliai priešingų žodžių ir daiktų sąsajų, pvz., prisikeliama iš gyvųjų („Tegu nuo šypsenos kelionė prasidės, / lyg būčiau iš gyvųjų prisikėlęs“), bet visa tai gali būti dėl to, kad dažnai tikrovę ir sapnus labai sunku atskirti, ypač poezijoje tos erdvės būna susiliejusios, o sapnams vietos skiriama netgi daugiau: „Jau gali netikėti sapnais, / nes tikrovė trumpesnė už miegą“.

Labai dažni poeto abstraktūs samprotavimai ir nuorodos į tai, ko nėra, ko nesužinosime, t. y. į paslaptį, tačiau ta paslaptis kuriama labai atviromis priemonėmis: „Kada girdėsim, kad nėra mums nieko švento / vis tiek žinosim, ko kiti nesužinos“ arba „Nutolsta saulėlydis medžių viršūnėm, / ir tau pasilieka, ko niekad nebūna“. Tuos samprotavimus galima pavadinti mąstymu apie nebūtį, nebuvimą: „nebuvo aimanų be aido, / nebuvo ir tavęs paties“.

Vis dėlto tas mąstymas nėra visados šaltas, kartais pasiduodama ir jausmingumui:

Išeik lyg nužudytas svečias,
įaustas į dangaus drobulę,
ir tegu vaikas trypia žolę
virš tavo lūpų ar širdies.
(„Ropoja per paminklo delną“)

Vis dėlto originalių įvaizdžių įtraukimas į poeziją, netradicinių rimų paieškos neteikia naujumo pasirinktam klasikiniam rimavimui ir ritmavimui, o dažnai nepabėgama ir nuo žiūros per įprastų įvaizdžių prizmę, todėl norėtųsi, kad A. Mockus į savo „Tuščius namus“ įsileistų kuo daugiau smagaus ir naujumus nešančio vėjo.