Tūkstančiai gervių

Antrasis romano leidimas pristatomas kaip naujiena. Turbūt 1986 m. jis buvo skaitomas kiek kitaip negu dabar, kai Lietuva turi jau nemažai kultūrinių ryšių su Japonija. Ta proga knygą galima būtų išversti ir iš japonų kalbos: juk VU Orientalistikos centre nemažai ją studijuojančių. Kol kas dėl vertimo nukenčia sakinių sintaksė, pasitaiko nelietuviškų žodžių: „paeina iš solidžių pirklių šeimos“ (p. 12), „jie perkirto geležinkelio bėgius ir patraukė link kalno“ (p. 27).

Visais kitais atžvilgiais kūrinys itin japoniškas: gausu išnašų, kur aiškinami specifiniai japonų kultūros reiškiniai. Su vienu jų susijęs romano siužetas: tai arbatos ceremonija, vykstanti tam tikroje patalpoje, kur kiekvienas daiktelis, drabužis, gestas ar žvilgsnis turi slaptą simbolinę reikšmę. Ir veikėjas nuolat analizuoja smulkmenas, visur randa užuominų, slaptų pranešimų, skendi skausminguose prisiminimuose, kurie apkartina jo romaną su buvusia tėvo meiluže. Jai nusižudžius, kaltės jausmas trukdo užmegzti santykius su mylima mergina, panardindama abu į jausmų vandenyną.

Romanas turėtų patikti japonų estetikos ir apskritai rafinuotumo gerbėjams. Man ilgi veikėjų dialogai pasirodė per daug ceremoningi: jausmai daugiausia perteikiami per gamtos vaizdus ir daiktus, kurie autoriui yra žmogaus dvasios įsikūnijimai. Aprašymai – žaviai taupūs, bet personažų santykiai groteskiški. Jie atrodo tolimi vienas kitam (net meilužiai vienas kitam sako „jūs“), tarp jų viskas yra taip sudėtinga, kad siužetas juda lėtai ir vangiai.

Kritikai įžvelgia Kawabatos tekstuose didelę dzenbudizmo įtaką ir filosofines gelmes. Rašo, jog jis specialiai piešia veikėjų paveikslus ir svarbiausias scenas vos keliais brūkšniais, siekdamas sužadinti skaitytojų vaizduotę. Bet po teisybei tie peizažai, cituojamos eilės, metaforos, iki galo neišsakytos mintys, užslėptos prasmės pamažu išsekina kantrybę. Perskaičius norisi kažko paprasto, ne tokio subtiliai liūdno ir kontempliatyvaus. Matyt, 1986 m. romanas labiausiai žavėjo būtent egzotiškumu. O dabar žinai, kad Japonija yra pasiekiama ir visai kitokia nei knygoje, ir tas japonų išaukštintas paslaptingumas kažkodėl nebežavi...