Trolis

Trolis - tai debiutinis rašytojos romanas, kuris susilaukė didelio susidomėjo Suomijoje ir 2000-aisiais apdovanotas prestižine literatūros Finlandia Prize premija, 2004-aisiais The James Tiptree Jr. Award.

Ši knyga nėra tik bandymas dar kartą pavaizduoti visuomenės, ypač paauglių, taip mėgstamą mitologinį pasaulį, nors iš pirmo žvilgsnio gali taip pasirodyti. Visas knygos siužetas sukasi apie jauno homoseksualaus vaikino rastą silpnutį trolio jauniklį, kurį vaikinas parsineša į savo butą, net nesusimąstydamas apie galimas pasekmes. Pesiukas, taip pagrindinis veikėjas pavadina trolį, įsuka vaikiną į jo paties norų ir aistrų malūną, ir toms aistroms pavaizduoti skirta nemažai knygos puslapių. Juk čia ir Mikaelis, ir Daktaras Spaidermenas, ir Ekė, ir visi jie įsimylėję, ir visi jie homoseksualai. Šalia nevaržomos meilės autorė nepamiršta pavaizduoti kaimynų, buities, pavydo, reklamos ir viską jungia tas gyvūnėlis su smailiomis ausimis ir kutu ant uodegos galo.

Knyga sudaryta iš mažyčių skyrelių, kuriuos jungia didesnieji, o jų pavadinimai susideda į fantastišką eilėraštį:
1. Jau prieblanda į žemę slenka
2. Ir plyksteli jausmų žara
3. Apakini mane suspindęs
4. Gyvybė gęsta tamsoje
5. O jiems naktis yra mielesnė

Tokia rašytojos intencija sudėti iš skyrių pavadinimų eilėraštį atskleidžia šiek tiek bauginantį poetiškumą, tačiau kita vertus, ir pati knyga, ypač jos pabaiga, yra bauginanti. Būtina paminėti ir kitą knygos struktūros ypatybę - nuorodas, į pačius įvairiausius šaltinius: enciklopedijas, literatūrinių tekstų ištraukas, laikraščių iškarpas ir panašiai. Vertėja išnašose nurodo šaltinius, kuriais buvo remtasi, todėl galima patiems surasti informaciją, kas tie troliai, ir kaip jie vaizduojami įvairiuose tekstuose. Visu tuo stengiamasi skaitytoją įtikinti, jog troliai nėra tik mitologinė būtybė, bet jų egzistavimas tikras. Skyreliai, kuriose cituojami įvairūs šaltiniai sudaryti atskirai nuo pasakojimo siužetinės linijos. Tai trukdo pajusti knygos vientisumą, tačiau kita vertus, galima cituojamą informaciją praleisti ir sugrįžti prie knygos siužeto.

Rašytoja atsisako tradicinio pasakotojo paveikslo. Visi jos personažai užima svarbią vietą, nes visiems jiems leidžiama pasisakyti, kalbėti pirmuoju asmeniu ir pasakoti istoriją iš savo žiūros taško, todėl knygoje svarbūs ne tik Mikaelis su Pesiuku, bet ir kaimynė (parduotoji nuotaka iš Filipinų), bendradarbis (pavyduolis Martesas), homoseksualieji Ekė ir Daktaras Spaidermenas. Viena vertus tokia pasakotojų gausa žavi savo nuolat kintančia nuotaika, pasakojimo stiliumi, tempu, įtampa, kita vertus, tiems, kurie mėgsta labiau vientisą tekstą, vienovės tikrai pritrūks.

Mano nuomone, knygą būtų galima priskirti fantastinei literatūrai, tačiau ta fantastika visoje knygoje labai transformuojama ir pertransformuojama, nes tai nėra vien graži skandinaviška pasaka. Šalia tu visų fantastikos elementų randame ir tikrąjį, kasdienišką pasaulį: meilės intrigas, naktinį gyvenimą, žmonių santykius.

Ar knyga pasieka skaitytoją? Pasiekia, tačiau skirtingomis formomis. Paaugliai greičiausiai nesupras, nes siužetas gerokai nutolęs nuo paaugliškojo pasaulio, gėjai - apsidžiaugs, nes galės atrasti gabalėlį savęs, o jų nemėgstantys, ko gero, sukritikuos, neva dar viena knyga iškreipianti visuomenę. Kaip bebūtų, objektyviai nusiteikęs skaitytojas atras ir šioje knygoje vieną ar kitą kertelę, kuri taps pamąstymo objektu, bent jau kelioms akimirkoms.