Knygos
Romanai (1925)
Poezija (616)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (900)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Trolis

Trolis Praėjo 12 valandų nuo tos akimirkos, kai užverčiau paskutinį „Trolio“ puslapį – ir vis dar jaučiuosi suglumusi. Dar daugiau, esu beveik tikra, jog tas jausmas, prisiminus ši Johannos Sinisalo romaną nepraeis ir po mėnesio.

Fantastikos žanras nėra tarp mano mylimiausių. Tiesą sakant, nepamenu, kada paskutinį kartą skaičiau fantastikos knygą. Tačiau dėl mane užplūdusių jausmų kalti anaiptol ne fantastiniai šios knygos elementai, kurių ne tiek ir daug – kaltas atviras (per daug atviras) šios knygos žmogiškumas.

Pagrindinis knygos veikėjas, homoseksualus fotografas Mikaelis, vieną vakarą išgelbėja nuo chuliganų mažą juodą padarėlį – trolį. Parsineša jį namo ir apgyvendina savo bute. Jau tada Mikaelis, knygoje vadinamas Angelu (tarsi priešprieša troliui, mitologiniuose šaltiniuose tapatinamu su velniu) suvokia, jog jo namuose – plėšrūnas. Jau tada man šmėkšteli mintis, jog ši istorija neturės gražios pabaigos.

„Jau prieblanda į žemę slenka
Ir plyksteli jausmų žara
Apakini mane suspindęs
Gyvybė gęsta tamsoje
O jiems naktis yra mielesnė“


— tai knygos skyrių pavadinimai, jos turinys, gražiai susidėliojantis į niūrų eilėraštį. Nukrypimų nuo pagrindinio veiksmo yra šioje knygoje gana nemažai — straipsnių, puslapių, ištrauktų iš googlio, eilėraščių, kūrinių ištraukų. Mikaelis stengiasi susipažinti su savo augintiniu, sužinoti apie jį kaip įmanoma daugiau (knygos realybėje troliai, Felipithecus trollus, egzistuoja iš tikrųjų, tačiau yra menkai ištirti ir žinios apie juos yra gana prieštaringos). Kartais, ypač kai veiksmas suintensyvėja, pateikiamos ištraukos iš šaltinių atrodo nereikalingos — jos blaško, atitraukia dėmesį, tačiau neretai ir papildo veiksmą arba jį paaiškina. Kai kurie šių šaltinių yra autentiški (pavyzdžiui, pateikiamos ištraukos iš Selmos Lagerliof „Radviliuko“), kiti buvo sugalvoti autorės arba jos papildyti (rašytoja nepatingėjo net pridėti eilučių apie trolius į „Kalevalą“).


Kaip jau minėjau, Mikaelis — atvirai homoseksualus. Tai paaiškėja jau pirmosiose knygos puslapiuose. Kiti knygos pasakotojai (homoseksualūs Ekė ir Daktaras Spaidermenas, net iš Tailando pargabenta kaimyno žmona Palomita) yra arba įsimylėję Mikaelį-Angelą arba, kaip jo kolega Martesas, bando pasinaudoti jo silpnybe vyrams. Tai žiaurus, tačiau realus pasaulis, kuriame seksualumas yra prekė, priemonė tikslui pasiekti. Reikia pabrėžti, jog Mikaelis – joks „angelas“. Be jokios sąžinės graužaties jis pasinaudoja tais, kurie jaučiasi jį įsimylėję, tam, kad gautų tai, ko nori. Ko nori Mikaelis? Laikui bėgant visas jo mintis užvaldo naujasis jo augintinis, trolis, švelniai vadinamas Pesiuku (pagal Yrjö Kokko kūrinį „Pesis ir Iliuzė”).

„Geidžiu turėti ką nors, čia ir dabar, taip smarkiai, ligi skausmo, tad man vienodai rodo, ką ir kaip tai gali įžeisti“

Mikaelio jausmai Pesiui – stiprūs, balansuojantys ant emocinio prisirišimo ir erotikos slenksčio —ne, zoofilija čia nekvepia — nors Mikaelis ir patiria lytinį susijaudinimą, tačiau „garą išsilieja“ su kitais (žmonėmis), dažniausiai Eke. Tai šiek tiek glumina – tarsi už užuolaidos stebėtum kažką itin intimaus. Ši knyga tai geras testas skaitytojų tolerancijai/homofobiškumo lygiui patikrinti. Tai ekskursija į tamsų jausmų pasaulį — ir liežuvis neapsiverčia šį pasaulį vadinti fantastiniu.

Laikui bėgant Mikaelio butas persigeria trolio skleidžiamais feromonais – juos jaučia ir Mikaelio partneriai, ir skaitytojai — jie tarsi sklinda iš knygos puslapių. Įtampa auga, nors įvykiai kartais aprašomi itin taupiai. Užtenka tik vieno sakinio:

„Raktas apsisuka spynoje.“

Taip, geruoju tai nesibaigs.

Trolį galima interpretuoti įvairiai. Tai ir „pati juodžiausia laukinė jėga, kuri gali slėptis bet kuriame iš mūsų“, kaip rašoma anotacijoje. Ir kažkas, ką norime turėti tik sau — juk Mikaelis slepia ir trolį nuo išorinio pasaulio, ir pasaulį nuo trolio. Pasaulis, žinoma, žiaurus, tačiau išgijęs, sustiprėjęs trolis be jokios abejonės mokėtų apsiginti pats. Taigi, tai greičiau nekasdienės meilės istorija nei istorija apie blogį, slypinti mumyse. Juk meilė negali būti bloga?
2011-04-11
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Fantastika
Leidykla: Vaga
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2011
Vertėjas (-a): Danutė Sirijos-Giraitė
Puslapių: 280
Kodas: ISBN 978-5415-02-192-5
Daugiau informacijos »
Kitos knygos recenzijos
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą