
Debiutinis škotų poetės, dramaturgės ir džiazo istorikės romanas. Knyga ypatinga: tiek tematika, tiek stiliumi. Žinoma, ta tematika iš pirmo žvilgsnio kvepia "euroromanu", bet, pradėjus skaityti, įspūdis išsisklaido.
Siužetas paprastas ir paremtas tikrais įvykiais: garsaus džiazo trimitininko gyvenimo faktais. Po mirties paaiškėja, kad jis iš tikrųjų buvo ji, o to, žinoma, nežinojo nei sūnus (įvaikintas), nei visi gerbėjai.
Romanas parašytas koliažo principu – įvykiai pateikiami keliolikos žmonių akimis. Biografija kuriama džiazuojant, ir tai pavyksta, iš daugelio motyvų supinama puiki ir pagauli melodija.
Pasakojama paprastai, neįmantriai. O gera psichologinė proza irgi ne itin mėgstama "euroromanų" rašytojų.
Nepaisant visų postringavimų, tai romanas apie meilę, kuri nepripažįsta jokių skirtumų, nei lyties, nei rasės, nei tautybės.