Tolkienas ir C.S. Lewis. Draugystės dovana

Tolkienas ir C. S. Lewisas yra ryškios literatūros įžymybės, išgarsėję pasaulyje kaip Viduržemio ir Narnijos kūrėjai. Vis dėlto nedaugelis jų skaitytojų ir karštų gerbėjų žino apie reikšmingą bei įvairialypę šių dviejų Oksfordo universiteto dėstytojų draugystę. Jei ne atkakli Lewiso paskata, Tolkienas niekados nebūtų baigęs Žiedų valdovo. Panašiai ir visa Lewiso kūryba nuo 1926 metų, kai jiedu susitiko, turi stiprų Tolkieno įtakos atspalvį. Abu jie buvo labai svarbūs neoficialios Oksfordo literatų draugijos – Inklingų – nariai, o literatūrinės jųdviejų draugystės savitumas gali būti lyginamas su Williamo Wordswortho ir Samuelio Tayloro Coleridge’o, Williamo Cowperio ir Johno Newtono, G. K. Chestertono ir Hilaire Belloco draugyste.

Šioje knygoje apžvelgiamas šių dviejų žmonių gyvenimas, pasakojama, kaip klostėsi nepaprasta, džiugių kaip ir skaudžių akimirkų patyrusi jų draugystė, trukusi iki Lewiso mirties 1963 metais. Jųdviejų skirtybės – temperamento, dvasinės laikysenos, pasakojimo būdo – vis dėlto neįstengė nustelbti to, kas juos siejo: bendros vizijos, tebeįkvepiančios milijonus viso pasaulio skaitytojų.

Colinas Duriezas yra parašęs daug darbų apie Tolkieną bei C. S. Lewisą ir apie jų sukurtus Viduržemio bei Narnijos pasaulius. Šia tema jis taip pat skaitė paskaitas. Naujausieji Duriezo veikalai yra Tolkienas ir Žiedų valdovas: kelionės į Viduržemį vadovas (Tolkien and The Lord of the Rings: A Guide to Middle-Earth), C. S. Lewiso enciklopedija (The C. S. Lewis Encyclopedia) bei kartu su Davidu Porteriu parašytas Inklingų žinynas (The Inklings Handbook). Apsuptas gausybės knygų, jis gyvena Anglijoje, Leičesterio mieste esančiuose savo namuose.

Patarmė

Apie J. R. R. Tolkieną ir C. S. Lewisą siejusią draugystę žinojau seniai, nuo tada, kai būdamas studentas pirmąsyk perskaičiau pastarojo autobiografiją, tačiau rašydamas šią knygą nustebau suvokęs, koks išties stiprus bei tvarus buvo jų ryšys, nepaisant nesutarimų ir sąstingio tarpsnių, tikėtina, pasitaikiusių per kone keturis dešimtmečius. Kiek žinau, tai pirmoji knyga, skirta visų pirma nuostabiems literatūriniams bei asmeniniams šių žmonių ryšiams.

J. R. R. Tolkieno vardas, be abejonės, gerai žinomas pasaulyje dėl nepaprasto jo knygos Žiedų valdovas (The Lord of the Rings) populiarumo, ypač padidėjusio, kai Peteris Jacksonas sukūrė filmų trilogiją. Tiesą sakant, visa šalis, Naujoji Zelandija, kur buvo filmuojama, yra tapusi „Viduržemiu“. Daugelyje žemės rutulio aludžių, mokyklų, studentų miestelių gerai žinoma, kas yra hobitai, orkai bei Mordoras.

Apie reikšmingą bei sudėtingą Tolkieno ir jo bendradarbio, Oksfordo universiteto dėstytojo C. S. Lewiso draugystę žinoma kur kas mažiau. Tolkienas pripažino, jog be nuolatinių savo draugo padrąsinimų jis niekuomet nebūtų užbaigęs Žiedų valdovo. Darbas ties šia nuostabia pasaka bei su ja susijusia Silmarilijono (The Silmarillion) medžiaga taip ir būtų likęs vien asmeniniu pomėgiu. Literatūriniai jų draugystės ryšiai kviečia būti lyginami su Williamą Wordsworthą ir Samuelį Taylorą Coleridge’ą, Williamą Cowperį ir Johną Newtoną bei G. K. Chestertoną ir Hilaire’į Bellocą siejusiais ryšiais. Savąjį entą Medžiabarzdį Tolkienas sukūrė įkvėptas Lewiso ir ypač raiškaus, iš gilumos sklindančio jo balso – Hrum, hum!

C. S. Lewisas taip pat labai populiarus visame pasaulyje, ypač dėl vaikams skirtų knygų serijos Narnijos kronikos (The Cronicles of Narnia). Pavadinimas atskleidžia, jog šios serijos pasakojimuose dėmesys sutelkiamas į įsivaizduotą, kitą pasaulį. Kurdamas šį pasaulį vaikams, Lewisas buvo pasinėręs į Viduržemy besirutuliojančius įvykius, apie kuriuos jam skaitė Tolkienas tuo metu rašydamas Žiedų valdovą. Pirmajam jo Narnijos pasakojimui Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta (The Lion, the Witch and the Wardrobe) yra skirta tapti svarbiu režisieriaus Andrew Adamsono (vienas ankstesnių jo darbų yra Šrekas (Shrek)) filmu.

Ne vien Tolkienas buvo didžiai skolingas Lewisui. Nuo 1926 metų, kai jiedu susitiko Oksfordo universitete, visi Lewiso literatūros kūriniai turi Tolkieno įtakos pėdsaką, paženklinusį Lewiso pasirinktus vardus arba jo kurtus įtaigius pramanytus pasaulius. Daktaro Elwino Ransomo, pagrindinio Lewiso mokslinės fantastikos veikėjo, paveiksle galima atpažinti patį Tolkieną. Būtent Tolkienas padėjo įtikinti Lewisą, daugelį metų buvusį ateistą, jog nevalia nepaisyti kuklioje pirmojo amžiaus Palestinos aplinkoje tiek intelektui, tiek ir vaizduotei patraukliai pasakojamų krikščionybės tiesų. Taip pat būtent Tolkienas vėliau prikalbino Lewisą užimti jam siūlomas profesoriaus pareigas Kembridžo universitete, po to, kai Lewisas net du kartus buvo jų atsisakęs. Iki tol Lewisas dėstė Oksforde beveik trisdešimt metų, tačiau tris kartus, esant galimybei, nebuvo paskirtas į šio universiteto profesoriaus vietą.

Tolkieno ir Lewiso draugystė prasidėjo netrukus po to, kai jie pirmąkart susitiko 1926 metais, ir truko iki pat Lewiso mirties 1963 metais. Kaip ir visų draugysčių, ypač trunkančių taip ilgai, atveju, joje būta pakilimų ir nuopuolių. Kelerius paskutiniuosius metus buvo galima pastebėti Tolkieno ir Lewiso draugystės atšalimą, nors šiuos žmones sieję panašumai visuomet buvo stipresni nei jų skirtybės <...>