Ten, kur krenta angelai

Dorota Terakowska - garsi lenkų rašytoja. Ši apysaka 1999-aisiais Lenkijoje išrinkta geriausia metų knyga paaugliams. Autorė ilgai dirbo žurnaliste, rašyti pradėjo sulaukusi keturiasdešimties. Išgarsėjo parašiusi romanus „Burtininkės dukra“ (1992) ir „Dievų vienatvė“ (1998).

Mažoji Eva būdama vos kelių metukų praranda savo angelą sargą ir nuo to laiko ją vis lydi nesėkmės, skausmai vedantys į mirtį. Paaugusi gelbėdama savo ir Angelo Sargo Avės gyvybes suranda kitų žmonių Gyvenimo Akmenis ir jais pasinaudoja pakeisdama žmonių likimus.

Knygą į rankas paėmiau išvydusi autorės pavardę ir prisiminusi kitus jos išskirtinumu pasižyminčius kūrinius.  Kaip antai „Lėliukę“, sužavėjusią ne vieną širdį savo skausminga istorija ar paauglius pavergusią  „Raganų dukterį“. Gavau šiltą, mielą istoriją atitinkančią  amerikietišką ideologiją „jei nori - gali viską“ ir jau „suvirškintos“ gyvenimo filosofijos žiupsnelius. Daugiausia filosofijos trupinėlių prasiveržia iš gerojo Angelo Sargo Avės ir jo blogojo brolio Vėa. Angelų pokalbių metu atsiskleidžia sena gera tiesa, kad šalia gėrio turi būti ir blogis, kad be kančios nebus laimės ir t.t.

O vis dėlto sugraudino mano sentimentalią sielą šiluma, tyrumas ir kiti pozityvūs jausmai sklindantys iš „Ten, kur krenta angelai“. Galbūt tai ir yra tas, ko reikia šių dienų žmonėms besižavintiems smurtą propaguojančiais herojais...