Tavo kūnas sukurtas meilei

Prancūzų dvasininko, žymaus jaunimo auklėtojo Daniel-Ange knyga „Tavo kūnas sukurtas meilei“ tyrinėja meilės dvasiškojo ir kūniškojo pradų santykį, parodo, jog grynai fizinis dviejų žmonių ryšys yra trumpalaikis, nes meilėje būtinas dvasinis bendrumas. Autorius siekia išgelbėti šį pasaulį nuo neapykantos, prievartos ir erotikos, žiūrinčios į kūną kaip į objektą. Prisimenami tikros Meilės reikalavimai, juk jauni žmonės, kaip ir visi, trokšta mylėti, būti mylimi ir laimingi. Knygoje pateikiami jų liudijimai, atskleidžiantys skaudžią patirtį ieškant tikros meilės pilnatvės.

Kiekvienas puslapis – susitikimo ar išsiskyrimo bistro, kalėjime, psichiatrinėje ligoninėje aidas. Autorius teigia, kad jei seksualumo nevertinsime amžinosios regos požiūriu, jis tebus tik greitai praeinančios ir tuščios aistros praktika, kuri nėra gyvenimo skelbėja ir pranašė. Knyga itin naudinga jaunimui, gyvenančiam atviro erotizmo propagandos aplinkoje, ji skatins rimtai ruoštis santuokai.

Norėčiau, kad mylėtum savo kūną! Kaip lengva jį atmesti, paniekinti! Kūną, kurį tau patikėjo kaip nuolatinį bendrakeleivį. Kūną, be kurio negalėtum būti tuo, kas esi. Tik pažvelk, koks tobulas kūrinys yra tavo kūnas! Niekas jam neprilygsta nei didingumu, nei grožiu! Gal tik širdis, kuriai kūnas yra puošni brangenybių dėžutė. Ar degi noru jį geriau pažinti? Ar tavęs nejaudina tūkstančiai medicinos ir biologijos atradimų? Ar juos liaupsini ir jais džiaugiesi? Ar tuomet, kai sužeidimai ir ligos sutrikdo normalų kūno ritmą, suvoki, kokia brangi yra darni jo veikla?

Ar dažnai dėkoji Dievui už kojas, kad gali užkopti į kalną, už akis, kad gali stebėti saulėlydį, už rankas, kad gali dirbti žemę, už lūpas, kad gali bučiuoti vaiką, už balsą, kad gali dainuoti ir už ausis, kad gali klausytis medžiuose ošiančio vėjo? O ką jau sakyti apie tavo smegenis? Ar žinai, kad turi šimtą milijardų neuronų ir kad kiekviename jų gali būti sukaupta penki milijardai pranešimų, daugybė informacijos?.. Ir tai dar ne viskas, pats neįtikinamiausias, neįsivaizduojamiausias, nuostabiausias, niekur negirdėtas ir sunkiai suvokiamas dalykas yra tas, kad be kūno neegzistuotų asmuo, dar niekada nebuvęs ir amžinai būsiantis... Ir dar, širdžiai įsikūnijant susieina meilė ir gyvybė – argi tai nėra nuostabu? Ar gali kada nors liautis už tai dėkojęs?

Nėra nieko gražesnio, didingesnio ir kas labiau sujaudintų kaip gyvybės atsiradimas! Tai paslaptis, kuri pakeri, išmuša iš vėžių, peržengia bet kokias suvokimo ribas, stulbina ir žavi. Ar galėsime kada nors, didžiajame „kada nors“ prie jos priprasti? Tegalime tik toliau skverbtis į jos neišmatuojamą gelmę ir didybę. Tik Dievas galėjo visa tai sumanyti.

Norėčiau, kad tavo kūnas žadintų tau beprotišką džiaugsmą. Nemaištauk prieš jį ir jo nevargink. Priimk jį tokį, koks tau patikėtas. Su jo ribotumais, negaliomis ir silpnybėmis. Ir kai jis tave verčia kentėti nesuteikdamas to, ko iš jo tikiesi, dėkok Viešpačiui už savo brolį kūną. Priimk save tokį, kokį tave sukūrė Dievas. Būk patenkintas savo veidu. Nesvajok apie kitokį. Galvok, kad jis gražus toks, koks yra. Būk patenkintas savo akių ir plaukų spalva. Ir savo figūra. Būk patenkintas, kad esi berniukas, arba kad esi mergaitė. Kiek daug žmonių sielojasi dėl to, kad nėra patenkinti nei savo veidu, nei savo lytimi! Kaip sunku būti laimingam ir džiaugtis tuo, ką suteikė Dievas!

Būk patenkintas savo gyvenamąja aplinka, kuri priklauso tavo kūnui – tai tavo šeima, tave supantys žmonės, tavo miestas ar tavo kaimas, tavo šalis, tavo epocha, kad ir kokie jie būtų. Ar kartais padėkoji Dievui už tai, kad gyveni čia ir dabar?

Svajoju padėti tau užgydyti savo žaizdas, kad gyventum savo kūnu, išsakytum savo meilę, sutvarkytum gyvenimą, planuotum ateitį, kurtum groži.

Norėčiau kiekvienam tarti: tu daug gražesnis ir daug gražesnė nei manai! Esi labiau mylima(s) nei įsivaizduoji. Gebi mylėti ir išgyventi daug stipriau nei manai. Norėčiau, kad, baigus skaityti šią knygą, tavo širdyje suskambėtų giesmė, kurią giedojo Marija ir Jėzus: „Stebuklas, kad aš esu!“

Daniel-Ange