Tamsus vanduo

Nesu skaičiusi Stephen'o King'o kūrinių, tad negaliu nei patvirtinti, nei paneigti knygos viršelio teiginio apie šios knygos autorių — „Japonų Stivenas Kingas („Publisher‘s Weekly“)“.

Knygą sudaro septynios istorijos, kurias per septynias dienas savo anūkei papasakoja Kajo. Sulig kiekviena diena, kiekviena istorija, vis daugiau šiurpuliukų...

Pirmoji istorija „Tekantis vanduo“ mus gąsdina paslaptinga jėga, kuri traukia mažąją Ikuko ant namo stogo. Vos išsiaiškinusi paslaptį, Josimi kartu su dukrele sprunka iš namo.

„Vieniša sala“ šiurpina neišpasakytu vyrų žiaurumu – nėščią merginą, kuri tikisi vedybų, palikti negyvenamoje saloje... Žiauru.

Trečioji novelė „triumas“ pasakoja taip pat apie vyrų nuodėmes – prisigerti iki sąmonės netekimo ir po to dvi dienas ieškoti žmonos.

„Svajonių kruizas“ parodys, jog net prabangiausia jachta negali garantuoti saugumo, kai kas nors užsimanys pažaisti.

Paslaptingas daiktas iš jūros sumaišys protą visiems, drauge su juo tame pat laive praleidusiems naktį. Tai – pagrindinė apsakymo „Pasroviui“ tema.

Istorija „Akvarelės“ papasakos apie netikėtą spektaklio scenarijaus pasikeitimą, kuris įvyko tik pastato, kuriame vyko vaidinimas, vandentiekio dėka.

Paskutinė, ir baisiausia, novelė „Draustinis po vandeniu“ galbūt atbaidys nuo mėginimų užsiimti speleologija bei padės suprasti, dėl ko iš tikrųjų verta rizikuoti.

Nors knyga vadinama „intelektualaus siaubo romanu“, ją skaitant galima pajusti žmogiškų vertybių aukštinimą. Ypač epiloge.

Knygai perskaityti tikrai nereikės nė savaitės, norėsis jos visos iš karto. Tačiau skaitymo malonumą labai gadina spausdinimo klaidos – vietomis sukeistos raidės, nesuderintos žodžių giminės ir pan.

Jei ne tai, tai būtų puiki psichologinė knyga.