Knygos
Romanai (1925)
Poezija (618)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (900)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Šviesa ant sniego

Šviesa ant sniego Šią knygą geriausiai skaityti artinantis pūgai, kai esi šiltai įsitaisęs po antklode ir žinai, kad namuose yra pakankamai pieno dviem dienoms. „Šviesa ant sniego“ tai paskutinis Anitos Shreve romanas, kuris, tiesą pasakius, nėra iš lengvųjų – tai istorija apie širdgėlą ir praradimą. Knygą galima palyginti labiau su karšta, karčia žalia arbata nei kola, tačiau ji vis tiek yra labai patraukli. Žiemiškas Naujosios Anglijos kraštovaizdis yra tarsi fizinė ir emocinės atskirties tarp pagrindinių veikėjų, tėvo ir dukters, atspindys, o kuklus ir nerėžiantis akies rašymo būdas yra artimas tobulybei.

Dvylikametė Nikė (Nikolės trumpinys) ir jos tėvas Robertas eina mišku, kai netyčia randa apleistą kūdikį, gulintį sniege. Tai yra mergaitė. Jie skubiai nugabena vaiką į ligoninę ir taip išgelbsti jam gyvybę. Tačiau pagrindinis romano emocinis įvykis anksčiau — Nikė ir Robertas yra atsiskyrėliai tiek savo vertybėmis, tiek gyvenamąja vieta (ūkis, kuriame jie gyvena yra ilgo ir prasto kelio pabaigoje), ir skaitytojai sužino, kad tokiais jie tampa dėl avarijos, kurioje prieš trejus metus žuvo Nikės mama ir jos mažytė sesutė Klara. Praeities prisiminimų intarpuose mes susipažįstame su šeima prieš šį įvykį ir po jo. Vieną dieną Nikė buvo normaliu vaiku, o kitą ji jau kraustėsi su piktu ir tyliu tėvu į seną Niuhempšyro ūkį.

Nuo pusiausvyros sunku pabėgti – vieną vaiką praradus, išgelbstimas kitas. Nikė liūdi, įsivaizduodama, kokia būtų Klara, jei ji vis dar būtų gyva. Ji taip pat įsivaizduoja, kas būtų nutikę, jei ji ir jos tėvas būtų įsivaikinę kūdikį, kurį jie rado sniege. Robertas dėl savo sielvarto tampa beveik nepasiekiamas: jis negali verkti, nejaučia gėlos gerklėje nei įsiūčio. Taip apie jį galvoja Nikė, stebinti dirbantį tėvą (jis yra buvęs architektas, gaminantis vienetinius baldus): „Jis yra paskendęs tamsoje, kloakoje, kuri kartais jam neleidžia kvėpuoti“.

Nikė yra labai savarankiška mergaitė, tik per Kalėdas jos močiutė atvyksta kelias dienas pasirūpinti ja ir jos tėvu. Visą kitą laiką ji mano, kad yra vienintelė, kuri prisimena, kad reikia nupirkti maisto, ar primena tėvui nusiskusti ar išsiplauti galvą. Tuo pačiu metu ji ilgisi ne tik savo mamos ir sesers, bet ir normalumo jausmo: jie neturi televizoriaus, neskaito laikraščių, valgo kambaryje ant padėklų, o žmonės pas juos retai kada užsuka. Nicky eina į mokyklą, skaito, mezga ir gamina papuošalus, taip pat ant savo miegamojo sienos tapo kalnus. Ji yra žavinga veikėja, keistai suaugusi, tačiau tuo pačiu vis dar vaikas.

Siužete pasirodo Šarlotė, jauna moteris, kuri užsuka į jų namus, teigdama, kad yra pirkėja, pasiruošusi įsigyti Roberto gaminamų baldų, tačiau netrukus prisipažįsta, kad yra vaiko, palikto miške, motina. Ji perskaitė apie išgelbėjimą laikraštyje ir labai nori sužinoti visas naujienas apie savo dukterį. Pūga įkalina Šarlotę name ir palaipsniui mes sužinome tikrąją tiesą, kuri slepiasi už bauginančio atradimo sniege. Šiuo atžvilgiu knyga yra kiek netikra, lyg išgalvotas atkūrimas to, kas galėjo slėptis už baisių laikraščių antraščių apie paauglius, išmetančius savo nepageidaujamus palikuonis į šiukšliadėžes. Shreve puikiai palaiko įtampą, sužadindama smalsumą, kokiu aspektu visgi siejasi šios abi Šarlotės ir Dillonų šeimos tragedijos, bei pamažu tai atskleisdama.

Šarlotės pasirodymas parodo, kaip Nicky reikia draugo. Nors Šarlotė yra už ją vyresnė, tačiau jos randa bendrą kalbą: „Mano tėvas ir aš techniškai esame šeima, bet tai žodis, kurio nei vienas iš mūsų niekada nesame vartoję. Taip, mes esame tėvas ir dukra, bet dėl to, kad kažkada buvome vienos šeimos, kuri buvo išdraskyta, nariais, dabar mes laikome save puse šeimos ar šeimos šešėliu.“
Shreve yra produktyvi ir pastovi rašytoja: jos populiarios knygos yra labai puikios, lengvai skaitomos ir pilnos veikėjų, kurie yra kokybiškai aprašyti įvairiais aspektais.
Monika Žiūkaitė
2011-01-26
 
Kita informacija
Tema: Romanai
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2008
Vertėjas (-a): Aušra Veličkaitė
Puslapių: 280
Kodas: ISBN 978-9955-24-790-6
Daugiau informacijos »
Kitos knygos recenzijos
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą