
Apysakų knyga apie šunis. Perskaičius tik anotaciją, gali pasirodyti keistoka, tačiau, žinant autoriaus rašymo stilių, – ne. Šunys – tiesiog priedanga arba būdas apmąstyti ir visuomenės pokyčius, ir žmogaus kelią šiame pasaulyje.
Šias apysakas sunku pavadinti tikromis apysakomis, vietomis jos tampa panašios į esė, vietomis – į autobiografinį pasakojimą. Labiausiai patraukia autoriaus sąžiningumas, atvirumas sau pačiam ir skaitytojui. O tai verčia susidomėjus skaityti knygą iki galo.
Tai marga knyga, tačiau margumynas neužgožia mąstymo apie kūrybą, filosofines ištarmes, žmonių nesusikalbėjimą.