
Šią knygą romanu pavadinti sunku, tai greičiau maža apysaka ar net apsakymas. Tačiau dėl žanro apibrėžimų ginčytis neverta.
Siužetas paprastas: styginių kvarteto direktorius Berghofas pasiūlo į koncerto programą įtraukti kompozitoriaus Arnoldo Schönbergo 37 opusą. Va tada ir prasideda. Kūrinys ima veikti atlikėją, jis neurotiškoje muzikoje ima atpažinti save. Viskas ima klostytis keistai ir nepaaiškinamai. Įtampa auga, kol baigiasi šiurpia tragedija.
Kūrinys sunkiai apibūdinamas. Tai – nei detektyvas, nei „rimtoji“ literatūra, nei trileris, nei tekstas apie menininko gyvenimą. Visko po truputį.
Knyga perskaitoma vienu prisėdimu, nedidukė, puikiai tinkanti važiuojant į kelionę.
P.S. Tik va, vertimo ir spausdinimo klaidų daugoka. Nereikėtų taip daryti.