Struktūrinė semantika

Algirdo Juliaus Greimo Struktūrinė semantika padėjo pamatus Paryžiaus semiotikos mokyklai, sulaukusiai atgarsio ir pasekėjų visame pasaulyje. Ji tebėra svarbiausias teorinis šaltinis tyrinėjant kalbos reikšmę: čia suformuluotos pamatinės semiotinio metodo sąvokos, nubrėžta tekstų naratyvinio ir diskursyvinio lygmens tyrinėjimų kryptys. Knyga pirmą sykį išleista 1966 metais, yra išversta į daugelį Europos kalbų, nuolat cituojama.

Greimo semiotinės idėjos rado atgarsį įvairiuose Lietuvos humanitarų tyrinėjimuose. Tačiau dažniausiai su jomis buvo susipažįstama iš vėlesnių darbų -  pradedant tarsi nuo stogo, nelabai suvokiant, kokie pamatai laiko pastatą. Leidykla Baltos lankos didžiuojasi pristatydama ir akademinėms studijoms ir humanitarinei savišvietai būtiną Greimo Struktūrinę semantiką lietuvių kalba. Šią knygą iš prancūzų kalbos vertė ir semiotinių terminų žodyną sudarė vienas iškiliausių lietuvių semiotikų prof. Kęstutis Nastopka. Įvadinį knygos straipsnį parašė ištikimas Greimo mokinys, Prancūzijos Nacionalinių mokslinių tyrimų centro Politinių mokslų fondo mokslinis bendradarbis Eric Landowski.

Šiandieniniam skaitytojui Struktūrinė semantika turi ne vien istorinę vertę. Ši knyga nėra liudijimas apie praėjusį ir jau pasenusį mąstymą, tai – nauja ir itin originali semiotika. Ji jaučiasi pašaukta išaiškinti moralinę reikšmę, politines implikacijas, estetinį potencialą, žodžiu, egzistencinę reikšmę tų prasmę kuriančių praktikų, kurias pasirenkame ar atliekame tiesiog iš įpročio, atsiliepdami į įvairias situacijas bei patirtis, su kuriomis kas dieną susiduriame, ir suteikdami joms prasmę. Galingą ir koherentišką teorinį bei metodologinį aparatą pateisina, tarkim, ir tai, kad jis galų gale padeda paaiškinti, kokiu būdu pasaulis įgauna prasmę (arba jos neįgauna) tuo aparatu besinaudojančiam  semiotikui.