Knygos
Romanai (1925)
Poezija (622)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (915)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 62 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Sraigė su beisbolo lazda

Sraigė su beisbolo lazda Parulskio esė specifika, kaip rašė literatūros kritikas Mindaugas Kvietkauskas, - tai didžiulė įtampa nerašyti „literatūriškai“, neįsileisti kokių nors aptakių, kolektyvinės stilistikos siūlomų išeičių. Tekstuose balansuodamas ant vertybinio nihilizmo ribos ir kartu ieškodamas visiškai nuogo, tiesaus, atviro, neornamentuoto rašymo būdų, poetas renkasi sutartinių vertybių ir tradicijų demaskavimo metodą. Demaskuojamas Dievo sąvokos ir religinių jausenų ištuštėjimas, žmonių kultūringai slapstoma egoistinė agresija ir mirties baimė, rašytojo didybės ar menkavertiškumo manijos, vyriškumo kompleksai...

Tiesą sakant, lygiai tas pat tinka ir šioms „trumpoms istorijoms“, kurios yra lyg tarpinės tarp esė ir prozos. Čia, trumpuose nutikimuose, istorijose, pasakojimuose tarytum susilydo „Nuogų drabužių“ ar „Miegas ir kitos moterys“ bei S. Parulskio romanų „Trys sekundės dangaus“ ar „Doriforė“ tekstai. Pasakotojas kalba savo vardu, pasakoja savo gyvenimo nuotykius, tačiau tai tampa istorijomis, kuriose mažiau apmąstymų, daugiau veiksmo, mažiau vienatvės, daugiau veikėjų (nors žmonių skaičius S. Parulskio tekstuose niekaip nedaro įtakos vienatvei). Kita vertus, ne tiek jau ir mažai „kitų“ istorijų, persmelktų tos pačios dvasios.

Kasdienės istorijos atveria netikėtą pasaulio regėjimo perspektyvą, todėl skaitydamas neretai imi kvatotis iš rašytojo sąmojo ir ironijos: „Nubudau ir supratau: esu dulkė su pretenzijom. Kaip sraigė su beisbolo lazda. Ir dar: to niekam negalima sakyti. Kad ir ką sakysi, bus tik viena pretenzija...“.

„Bet galiausiai atmintyje išliko ne pati istorija, - tokių istorijų gyvenime gali išgirsti ne vieną, - o kažkas šalia jos, nelyg kažkokia ją gaubusi aura: neįtikėtinai aukštos šviesos, bedugnės erdvės pojūtis, - toks intensyvus, kad jeigu jis mus kartais ir ištinka, tai tik sapnuose ar paskutinę akimirką, ištinka bet kurį iš mūsų, juos, jas, tave ar mane, sėdintį po obelim ir žiūrintį į tolumas su žaliuojančia medžio šakele burnoje, kuri lengvai virpa vėjyje ir netrukdo šypsotis“.
2007-02-06
 
Kita informacija
Tema: Smulkioji proza
Leidykla: Baltos Lankos
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2006
Puslapių: 174
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą