Spec(tac)ulum mundi

Vieno iš retų absurdo žanrų lietuvių literatūroje puoselėtojų nauja knyga „mandru“ pavadinimu. Knyga sudaryta iš dviejų dalių: „Patarlių ir priežodžių“, kur lietuvių liaudies patarlės „sukergtos“ su knygos autoriaus komentarais, ir „Spec(tac)ulum mundi“ – mini dramų rinkinėlio.

Pirmoji dalis, tiesą sakant, nei juokinga, nei įdomi. Gana primityvūs pokštai, kai kur išspaudžiantys šypseną. Nors gal jie tokie subtilūs, kad nepagaunu jų esmės? Įdomumo dėlei galima būtų vieną kokį ir pacituoti, tačiau sunku iš bendros blankumos išskirt ką nors ypatinga.

Antroji dalis truputį geresnė, nors K. I. Gałczyńskis savo „Žaliosios žąsies teatrėlyje“ rašė kur kas šmaikščiau. Dažniausiai „pergrojami“ labiausiai žinomi pasaulinės ir Lietuvos istorijos, kultūros mitai, mitologinės situacijos. Tačiau jos kažkokios išsikvėpusios. Ankstesnioji autoriaus kūryba man netgi labai patiko, o apie šią knygą, deja, to paties pasakyti negaliu.

Gal lietuviai už Atlanto pamiršo, kaip juokauti?