Šokoladas

Septynių knygų autorės romanas „Šokoladas“ - pats žymiausias ir pats pats skaniausias. Beskaitydama knygą kambaryje jutau tvyrantį šokolado kvapą... Nuo jo iš pasitenkinimo sukosi galva, mąsčiau tik apie tai, kaip būtų skanu... paragauti.

Karameliniai lizdai, pilni cukrinių kiaušinių kietais lukštais, kurių viršuje pergalingai tupi nusipenėjusi šokoladinė višta; eilėmis išsirikiavę margi zuikučiai, sunkūs nuo auksu spindinčių migdolų rengiasi sušokti į dėžes; lentynomis žygiuoja gyvūnai iš marcipano... Namai pilni vanilės esencijos, konjako, obuolių karamelės ir kartaus šokolado kvapų.

Šokolado parduotuvėlė, kurioje kasdien gimsta vis nauji skanūs kūriniai, įsikūrusi mažame kaimelyje. Viana Roše ir jos mažoji svetimšalė dukra tiesiog vyko pro šalį, kai nusprendė čia apsistoti. Jos visą gyvenimą bėgo. Bėgo nuo žmonių, kurie norėjo su jomis susidraugauti, bendrauti, galbūt išsipasakoti Jos nesikabino į gyvenimą nagais, motina su dukra bandė pro jį prasklęsti, kuo mažiau klimpti gilyn. Tačiau, kai moterys užklydo į Lanksenė miestelį, vėjas tylėjo... Galbūt tai ženklas apsistoti su visam, nebetęsti beprasmio bėgimo, klajonių? Bėgimo nuo ko? Bėgimo nuo kovos!

Romanas paremtas kone žūtbūtine kova tarp sakralinių tiesų ir žmogiškų nuklydimų. Moteris visą savo neilgą buvimą miestelyje pavertė dideliu ir įsimintinu karnavalu. Pati to nesiekdama, pakeitė daugelio miestelėnų gyvenimą, išmokė juo mėgautis, skanauti... Bet jos gaminami burnoje tirpstantys šokoladai neįtiko kunigui. Kodėl gi? Nes jos „Dangiškieji migdolai“ bažnyčią nustūmė į antrą vietą gyventojų širdyse. Visų mintys einant, miegant, mylintis, šnekant, buvo persismelkę šokolado kvapu, deginančia aistra jam.

Niekas negalėjo atsispirti šokiruojantiems Veneros speneliams, Baltiesiems Manonams, abrikosinio marcipano bandelėms, baltiems romo triufeliams. Vėliau, net ir kunigas. Jis, nors ir laikėsi griežčiausio pasninko, ankstų Velykų rytą nesusivaldė ir pasidavė šokolado skleidžiamiems kerams.

„Šokoladas“ - intriguojanti dviejų keliauninkių stotelė viename iš mažų Prancūzijos miestelių. Tai ramus, tačiau išskirtinis pasakojimas apie jausmus dukrai, apie meilę svečioms šalims, apie gyvenimo svajones, jų įgyvendinimus, apie likimą. Kažkas jaučiasi laimingas visą laiką praleisdamas mažoje parduotuvėlėje už prekystalio, kitiems reikalinga erdvė, skrydžio pojūtis. O kažkas mėgaujasi ŠOKOLADU. Pasimėgaukite ir jūs skaitydami puslapius, iš kurių sklinda šokoladinių triufelių, prisirpusių Rusiškų vyšnių, karštos, prie gomurio limpančios Mokos skoniu bei kvapu.