Skrendant nelieka pėdsakų

Pirmoji jauno poeto ir vertėjo knyga. Jo kūryba spausdinama jau nuo 1994-ųjų, tačiau knyga pasirodė tik šiemet.

Knygelė nedidelė, tačiau tai vienas stipriausių pastarųjų metų poetinių debiutų. Santūri, gan sudėtinga raiška, miesto žmogaus jausena, pasaulio stebėjimas per kultūros „stiklą“ - ryškūs A. Valionio poezijos bruožai.

Kompoziciškai knyga suskirstyta į tris dalis, vieną kurių dėl joje esančių eilėraščių savotiškumo norėčiau paminėti atskirai. Tai skyrius „Bendratys“. Eilėraščiams čia duoti bendračių pavadinimai. Pasak paties autoriaus, tai - „devyni veiksmai plius dar vienas iš vieno veikalo, bet savarankiški, su daugybe veiksmažodžių, pompastiškais pavadinimais ir išnašomis“. Šie tekstai gana paradoksalūs, jų išnašos - atskiri eilėraščiai, dažnai svarbesni arba didesni už pirminį tekstą. Atrodytų, kalbama apie nieką, tačiau teksto tuštumoje slypi prasmė.

Norintys daugiau sužinoti apie A. Valionį tegu pasiskaito autoriaus apie save surašytą dosjė knygos gale.