Skeligas

Paėmiau šią knygą į rankas, nes patiko viršelis ir gražus aprašymas, o kai perskaičiau - nusipirkau, kad visada turėčiau pašonėj. Ši knyga - tai naivi ir be galo graži istorija apie draugystę, kurią verta perskaityti, jei niūrų vakarą norisi paskaitinėtiti apie gražius dalykus.

Pagrindinis veikėjas, vienuolikametis berniukas Maiklas, su šeima persikrausto į naują namą. Vaikas jaučiasi prislėgtas: visai kitame miesto gale paliko draugus, namas apgriuvęs, sodas apžėlęs ir netvarkingas, tėvai susinervinę ir įsitempę, nebeturi jam laiko, nes mažoji Maiklo sesutė, dar net neturinti vardo, sunkai serga. Gal nuobodulys, o gal dėmesio troškimas paskatina vaiką įžengti į apgriuvusį garažą, kuriame už arbatos dėžių guli jis – sustingęs, nešvarus, sergantis ir piktas angelas. Dar nežinodamas, kas iš tikrųjų yra ši būtybė, berniukas juo rūpinasi ir stengiasi susidraugauti. Apie „savo radinį“ jis papasakoja naujai draugei Minai - keistai mergaitei, gyvenančiai kaimynystėje. Kartu jie sugeba padėti Skeligui ir susidraugauja su juo. Kadangi ši knygelė vaikams, taigi baigsis ji labai gražiai, viskas susitvarkys, maži vaikiški rūpesčiai ir nevaikiškos problemos išsispręs.

Mane labiausiai sužavėjęs herojus - tai ne pagrindinis veikėjas Maiklas, bet jo draugė Mina. Tikrai įdomu skaityti apie mergaitę, kuri nelanko mokyklos, cituoja Viljamą Bleiką, yra pamišusi dėl visko, kas gyva, myli bei stebi pelėdas ir saugo strazdžiukus nuo katinų.

Šioje knygoje daug įdomių smulkmenų, kurios paįvairina pasakojimą. Tai keisti skaičiai, kurie, pasirodo, yra vištienos vyniotinis ir kepta kiauliena, artritu serganti senutė, kuri „dar šoks“, niūrus vaikų daktaras ponas Giltinė, žvirblinės pelėdos, besirūpinančios ne tik savo vaikais, bet ir Skeligu, kurio mėgstmiausias gėrimas - tamsus alus. Bet labiausiai man patiko mielas paaiškinimas, kam žmogui reikalingi mentikauliai.

Knygutė naivi iki begalybės, tad gilių minčių čia ieškoti nereikia ir vis dėl to viskas čia aprašyta taip, kad perskaičius greitai jos nepamirši. Tai tiesiog lengva istorija vienam vakarui. Tiesa, labai graži ir miela, priverčianti retkarčiais krūptelėti ir nusišypsoti užverčiant paskutinį puslapį.