Labai skeptiškai buvau nusiteikęs, žvelgdamas į šią liūdnai atrodančią, kraupiu satanistiniu pavadinimu knygutę. Tačiau visada yra tačiau...
Tačiau motinos palaikų iš Sibiro pergabenimo istorija ir paties autoriaus autobiografija - vertos dėmesio. Net Senekų, cinikų ir skeptikų dėmesio.
Žinoma, stilius nelygus kaip mirštančio širdies plakimas: šokinėja nuo verksmingų sentimentų iki kieto it katorgininko raumuo realizmo. Galbūt čia ir slypi knygos žavesys. Tai - vienintelė knyga apie tremtį ir jos pasekmes, kuri mane privertė, idiotiškai nekikenant, pagalvoti, ką tai reiškia aštunto dešimtmečio viduryje imti ir parsigabenti Motinos palaikus, grįžti ten, kur mirei iš bado ir pažeminimo. Grįžti savo rizika, savo tikėjimu ir noru. O ir intriga bei įtampa šioje knygoje išlaikoma meistriškai, tarsi gerame detektyviniame romane.
Taigi su abejonėm ir pašaipa žiūrintiems patariu vis dėlto perskaityti šią knygą, jei rasite...
P.S. Skaitant antrą apysaką, mane kamavo mintis: kur geras scenaristas ir kur geras režisierius...