Šauksmas

Laikau rankose modernų, dabartį atspindintį romaną, sudarytą iš 51 fragmento, kuriame per Nostradamo pranašystes plačiai pažvelgta ir į gan tolimą ateitį bei apibendrinta praeitis. Veiksmo laikotarpis labai trumpas – vos trys mėnesiai: žiema, pavasaris, vasara – taip pat tarsi trys fragmentai. Pagrindiniai veikėjai: viduriniojo sluoksnio atstovų – valdininkų šeima: vyras ir moteris, laukiantys kūdikio. Kiti veikėjai – tik dabarties fonui paryškinti, laikinumo bei nebaudžiamumo iliuzijai sukurti, tapatybės žlugimo bei šaknų praradimo aplinkybėms pavaizduoti kičo prisodrintoje aplinkoje.

Pagrindinė fragmentinio romano tema – parodyti, kaip netinkamos sąlygos žlugdo ir naikina asmenį, kad ir kokio jis būtų – žmogaus ar Dievo – pavidalo, todėl dabarties šeimos gyvenimas gretinamas su taupiai ir šykščiai pateiktu Kristaus kančios keliu. Taip pat parodomi abiejų veikėjų santykiai su motinomis, kurių viena labai griežtai reikalauja nestudijuoti teisės ir nesiimti Dievo priedermės – neteisti žmonių, tarsi nuspėdama sūnaus (Martyno) žūtį, o kita saugo savo dukterį (Moniką) nuo pražūties net po savo fizinės mirties. Pasaulis keistas ir nenuspėjamas: pagrindinė veikėja tampa liudininke naktinių regėjimų, nes kaimo, kuriame gimė, vieškelyje jai tris kartus žiemos metu ir pavasarėjant pasirodo keista stačiakampė dėžė, sunkiai protu suvokiamas paslaptingas, galbūt anapusinio pasaulio objektas, kurio realumu nepatiki kiti šeimos nariai, o pati veikėja niekaip to keisto apsilankymo negali įrodyti nemačiusiems. Aplinka, kurioje nesiskaitoma su žmogumi, abejingai žiūrima į jo gyvenimą ir būtį, vyksta vagystės ir savivalė, yra tarsi pakylanti ir vėl atslūgstanti žiniasklaidos nuolat aitrinama skubos ir įtampos banga, kuri žlugdo dviejų žmonių likimus. Visa tai paryškina pranašingi sapnai. Labai trapiai atskleista gyvenimo laikinumo nuojauta išsipildo vyro žūtimi, o moteris lieka dėl artimo žmogaus netekties praradusi kūdikį sugniuždyta, bet nepalaužta.

Į romaną subtiliai įterptas Martyno, rinkusio medžiagą kalbotyros knygai ir radusio tarp gotų baltų karalių dinastiją, požiūris į praeities dalykus, šiek tiek atskleidžiant istorijos. Nebaigtą knygos rankraštį suranda iš komos pabudusi ir į namus sugrįžusi žmona.

Šalta mėlyna ant pilkapio augančių neužmirštuolių, antrą kartą pražydusių į vasaros pabaigą, spalva, tarsi sujungia veikėjų praeitį su dabartimi ir dar labiau paryškina netektį ir nenuspėjamo pasaulio laikinumą.

Romano įvykių dėstymo manierą nulemia labai taupi, kartais vietomis šykštoka minties raiška, nuspalvinta labai turtinga ir išskirtinai vaizdinga kalba, prisodrinta liaudies posakių, patarlių, priežodžių ir išminties.

Romaną bus smagu skaityti dėl jo lengvo neperkrauto stiliaus, dabarties įvykių aktualumo, paslapties nagrinėjimo gilumo suvokimo, veikėjų spalvingumo ir plataus požiūrio į pasaulio praeitį, dabartį ir ateitį. Talentingai parašytas nedidelis fragmentinis kūrinys (romanas) turėtų sudominti smalsų skaitytoją.