Šalta oda

Katalonų rašytojo knyga, tapusi pasauline sensacija. Tai ne vienadienis meilės romanas, trileris ar mokslinė fantastika. Nors fantastikos bruožų knygoje gausu, tačiau jie labiau alegoriški, tarsi Čapeko salamandros.

Jaunas airis turi metus praleisti mažytėje atkampioje saloje ir dirbti nuobodų darbą: fiksuoti vėjo stiprumą, kryptį, gūsių dažnį. Saloje, be jo, tik vienas gyventojas – švyturio sargas.

Tačiau nuobodžiauti vaikinui tikrai netenka. Saloje jį pasitinka tikras košmaras. Kiekviena diena gali būti paskutinė, ir nuobodulį keičia nuož¬mi kova dėl būvio.

Daugiau turinio atskleisti nederėtų, nes autorius puikiai rezga intrigą, ir netikėtų įvykių, apverčiančių viską aukštyn kojom, netrūksta.

„Mums reikia pabaisų, kad suvoktume, jog esame kitokie. Tiksliau, mums reikia mūsų pačių neigiamų atspindžių, kad galėtume atskleisti savąjį Aš“, – rašo autorius.

Tad sėkmės kovojant su pabaisomis.