
Neale Donald Walsch knyga „Sąjunga su Dievu“ - tai rami, bet gili dvasinė meditacija apie meilę, vienybę ir žmogaus santykį su Dievu. Autorius Dievą apibrėžia ne kaip baudžiantį ar reikalaujantį, bet kaip absoliučią būseną: „Dievas yra meilė. Aukščiausioji meilė. Visiška meilė. Beribė meilė.“ Iš šios minties natūraliai kyla visa knygos filosofija.
Ypač stipri knygos žinia - atskirties iliuzijos paneigimas. Teiginys „Jūs neatskirti vieni nuo kitų nei nuo manęs“ keičia įprastą religinį mąstymą ir kviečia į vidinę atsakomybę, o ne baimę. Dievas čia neteisia ir nepasmerkia - „Meilė yra besąlyginė“, todėl žmogus kviečiamas gyventi ne iš kaltės, bet iš sąmoningumo.
Knyga primena, kad ieškodami meilės išorėje dažnai pamirštame esmę: „Norėdami meilės, patys turite būti meilė.“ O frazė „Namaste - Dievas manyje šlovina Dievą jumyse“ gražiai apibendrina visą kūrinį - tai pagarba dieviškumui kiekviename.
„Sąjunga su Dievu“ nėra mokymas, ką daryti - veikiau priminimas, kad „Visa tai jūs jau žinote.“ Tai knyga ne protui, o širdžiai.