Rising Sun

Knygoje sakoma, kad Japonija – labiausiai rasistinė šalis pasaulyje. Jei jūs išmanote apie Japoniją, pasakysite – taip, tai tiesa. Jei ne – apšauksite rasistu mane...
Michael Crichton

Per milžiniško Japonijos pramonės konglomerato naujos atstovybės atidarymo ceremoniją Los Andžele randamas negyvos merginos kūnas. Prasideda policijos tyrimas, vedantis begaliniu pramoninių intrigų ir verslo karų, per kuriuos neimami belaisviai, labirintu.

Rising Sun – labai įdomi… misterija. Žavingas kultūrų susidūrimas ir anti-Japoniška polemika? Hmmm… Prisipažinsiu – labai sunku vertinti šią knygą, jei paliktume ramybėje Crichtono techno-trilerio genijų ir pamėgintume paanalizuoti, o ne tik mėgautis puikia pramoga. Sugrįžtant prie nebaigtos minties – kas tai? Įvadas/vadovas/verslo pradininkas su japonais? Ar gąsdinantis kultūrinis gidas? Ar tiesiog rasisto sapaliojimai?

Knygos veiksmas – 9-ojo dešimtmečio pabaiga ir paskutiniojo praeito amžiaus dešimtmečio pradžia. Todėl dabar tai vertinti reiktų labai atsargiai. Tačiau anuo metu tai sukėlė daug diskusijų. Pikti balsai šaukė, kad tai jokia Rising Sun. Tai Rising Storm!

Detektyvų lūpomis, tiriant žmogžudystę, ar kad ir kas ten įvyko per Holivudo žvaigždžių, politikų ir įvairaus plauko prisiplakėlių vakarėlį, atidarinėjant Japonijos high-tech‘o giganto atstovybę taip pat nagrinėjama Japonų verslo kultūra, apgaubta išdavikiškos ir klastingos auros.

Atsakymai į klausimus gaunami pernelyg lengvai, bet kokia analizė – neįmanoma, nes slepiasi už „japoniškos“ sienos, verslo sindikatai turi per daug įtakos ir labai greitai dviems detektyvams – japoniškos patirties turinčiam Connor‘ui ir naujokui „japonų pasaulyje“ – Smith‘ui – tenka išsisukinėti nuo politinių, verslo ir tikrų kulkų...

Kai viskas susigulėjo galvoje – man tai labiau panašu į Japonijos korporacijų verslo paveikslą. Visa grandinė kažkaip surištų pramonės sričių (tolimų ir artimų) tiesiog įteisina kažką panašaus į Cosa Nostrą versle. Pridėkime specifinę etiką – ir vakariečiui tai jau panašu tiesiog į banditizmą. Bet, kaip paaiškina Connor‘as – tai tiesiog konteksto nesuderinamumai – kas pradeda gąsdinti dar labiau!

Trumpai drūtai. Žmogžudystės tyrimas specifinėmis aplinkybėmis. Detektyvas dabar. Kai knyga pasirodė – tai buvo tikras techno-trileris su futuristinių tuo metu technologijų priemaiša. Ir dar – kas žino amžinatilsį Crichtoną – daug nepridursi – skaitoma vienu prisėdimu.

O apibendrinant, o gal ir intrigai – paties Crichtono pastebėjimai:

„1990-ųjų pradžioje aš beveik kasdien pietaudavau Japoniškame restorane Takanwa, Santa Monikoje. Neilgai trukus po Rising Sun pasirodymo prekyboje, restorano šeimininkas man prasitarė, kad kiti lankytojai jam pasiūlė neturėti su manimi jokių reikalų. Neva jie manimi pasibaisėję. Viskas dėl knygos. Ir restorano savininkas paprašė manęs knygos, kad pats ją perskaitytų.

Po kelių dienų, perskaitęs knygą, restorano šeimininkas pasakė, kad ten surašyta visa teisybė. Taip pat, jis suprato ir kodėl kiti lankytojai tokie nepatenkinti. Man niekas į akis nepasakė, kad Japonijos verslo kultūra pavaizduota neteisingai. Bet daug dažniau teko susilaukti patarimų, kad nevertėjo apie tai viešai rašyti.“