Ričardo Šileikos vardo provincija Nr. 345

Viena neįprasčiausių ir įdomiausių praėjusių metų knygų – tiek savo išvaizda ir apipavidalinimu, tiek turiniu. Autorius – nenuilstantis geležėlių ieškotojas, fotografas, atvirukų gamintojas, skelbimų kolekcionierius. Jis turbūt vienintelis iš dabartinių jaunesnės kartos rašytojų, kuriems rūpi gyvenimas toli nuo didžiųjų Lietuvos miestų šurmulio. Miestelių, bažnytkaimių, kaimų kasdienybė visu savo graudumu, didybe, komiškumu užfiksuota šioje knygoje. Tiesa, kartais paminima ir Klaipėda, Kaunas, Šiauliai, kiti didieji miestai.

Šioje knygoje – ne eilės, ne proza, tai būtų galima vadinti mini eseistika, pastabomis, faktografija, nors nė vienas apibūdinimas nelimpa. Ją smagu skaityti po truputį, po keletą pastabėlių ar įvykių nuotaikai praskaidrinti. Kartu ši knyga gali būti savotiškas tarpukario laikraščiuose buvusios Lietuvos gyvenimo kronikos atgaivinimas, tradicijos tąsa.

Kultūrinis gyvenimas, permainos, komiški ar tragiški nutikimai palydimi nepiktybiškai ironiško autoriaus komentaro – toks knygelės turinys. Knyga iliustruota autoriaus nuotraukomis, stilizuotomis kaip atvirukai, – išsikerpi sau barbariškai ir nusiunti giminėms.

Knygos autentiškumas patvirtintas netgi autoriaus pirštų atspaudais, juos rasite ant viršelio.