Raudonojo arklio vasara

"E. Cinzas (g. 1924), žmogaus dvasinį pasaulį ir naujo krašto aplinką tyrinėdamas, savo prozoj derina epinį konkretumą su gilia įžvalga į žmogų." ("Lietuvių egzodo literatūra", 1945-1990, Čikaga, 1992 m., p. 527)

Romanas „Raudonojo arklio vasara“ (1975 m.) - jauno, lietuvių kilmės chirurgo, atvykusio į mažą miestelį Belgijoje, istorija. Jo vardas Stanis, o pagrindinė priežastis, atvijusi į bažnytkaimį - noras pasveikti nuo kadaise pabandytų narkotikų LSD poveikio. Nors šių narkotikų Stanis pabandė tik kartą, vedamas smalsumo, tačiau dabar jam teka atlaikyti vis pasikartojančius priepuolius - haliucinacijas, kad jį puola paslaptingo vienaragio arklio šmėkla, išlendanti iš girios ar iš sienos ir savo ragu besistengianti smogti Staniui į galvą. Šie priepuoliai sujaukia Stanio gyvenimą - tenka atsisakyti chirurgo darbo, jis meluoja tėvams (nes šie nieko nežino apie ligą), kad išvyko į Londoną ir iš ten draugas siunčia jo tėvams atvirukus Stanio vardu. Melo gija tęsiasi ir atvykus į bažnytkaimį, čia Stanį įsimyli mero dukra - jaunutė mergina Mona, tačiau ir jai Stanis neatskleidžia savo paslapties, stengiasi pats nepamilti, nuolat jaučia vidinį konfliktą, tačiau dėl savo ligos negali susieti savo gyvenimo su ja, bijodamas apsunkinti Monos gyvenimą, jei ši pasiryžtų gyventi kartu ir baimėje laukti vienaragio pasirodymų. Ši baimė nuolat persekioja Stanį - priepuoliai labai stiprūs, jis tampa visiškai nevaldomas, kenčia didžiulius galvos skausmus ir siaubingas haliucinacijas. Bene vienintelė, kuri žino apie haliucinacijas - Stanio kolegė, likusi Lieže, chirurgė Danielė. Ji taip pat puoselėja Staniui romantiškus jausmus, Stanis retkarčiais ją aplanko, mylisi su ja, tačiau nieko daugiau, išskyrus draugiškumą, jai nejaučia. Viso romano metu dominuoja meilės trikampis: Stanis/Mona/Danielė. Kitas žmogus, žinantis apie Stanio ligą ir labai svarbus romano personažas - kaimo daktaras Roksas. Net žinodamas apie nuolat pasikartojančius ir neprognozuojamus priepuolius, jis tiki Stanio chirurginiais sugebėjimais, priima gyventi pas save ir stengiasi padėti atsikratyti haliucinacijų.

Stanis patenka į įvairias keblias situacijas - jam tenka įkalbėti berniuko sužalotu veidu gimines, kad leistų daryti operaciją, padėsiančią panaikinti randus, gelbėti pas miestelio merą (Monos tėvą) sužalotą dirbusį nelegalą, nuo skardžio nusiritusio daktaro Rokso gyvybę.

Romane labai įtaigiai vaizduojami Stanio priepuoliai, skaitytojas tarsi išgyvena juos kartu su personažu. Beje, kaip teigia autorius, žinios apie haliucinacijas ir kitus sutrikimus, panaudotos romane, yra gautos iš neurochirurginės klinikos.

Romano „Raudonojo arklio vasara“ tęsinys - romanas „Mona“. Veiksmas vyksta tame pačiame miestelyje, veikėjai tie patys, tik pasakojama apie įvykius po trijų metų. Tai tarsi antra romano dalis, tačiau yra vienas skirtumas: jei „Raudonojo arklio vasaroje“ buvo kalbama Stanio vardu, tai „Monoje“ pasakotoja ir yra pati Mona.